Įsibėgėjus vasaros sezonui poilsiautojus vėl lepina karšti orai. Visi, kurie turi galimybę, traukia prie jūros, ežero ar upės ir vandenyje arba šalia jo praleidžia daug laiko. Didžiausias dėmesys kreipiamas į pastangas išvengti skendimo atvejų, tačiau nevertėtų pamiršti, kad bjaurių padarinių gali turėti ir maudynės užterštame vandenyje. Balsas.lt nusprendė pasidomėti, kokia šiuo metu yra vandens kokybė populiariausiuose šalies paplūdimiuose.
Liepos mėnesį patvirtinti šeši taršos atvejai
Kaip skelbiama Sveikatos mokymo ir ligų precencijos centro pranešime spaudai, vertinant liepos mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus duomenys gauti iš 72 proc. maudyklų, kurios buvo įtrauktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Maudyklų vandens kokybės stebėsenos programoje.
Kaip teigė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Rybalko, maudyklų vandens kokybė šiais metais gera. „ Prieš maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 d., savivaldybės sudaro numatomų stebėti maudyklų tyrimų kalendorinį grafiką ir pateikia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Atsižvelgiant į Lietuvos Higienos normos nuostatas, maudyklų vandens kokybės tyrimai pradedami 2 savaitės prieš maudymosi sezoną, t.y. nuo gegužės 15 dienos ir reguliariai atliekami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15 dienos, o gauti duomenis teikiami Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui. Daugiau dėmesio skiriama paplūdimių įrengimui, maudyklų vandens kontrolei ir valdymui“, ‒ trumpai vandens kokybės tikrinimo metodiką aiškino skyriaus vedėja.
Nors rezultatai ir nėra visaapimantys, pranešime pažymima, kad vandens kokybė higienos normos neatitiko tik šešiose maudyklose. Liepos 7 d. Nemumo upėje ties Jurbarku imtame mėginyje aptikta salmonėlių, liepos 12 d. Panevėžio mieste esančioje „Ekrano“ gamyklos maudykloje nustatyta 1,6 karto nei leistina žarninių eterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Taip pat, liepos 12 d. Biržų rajone, Šivėnos Jaunimo parko maudykloje nustatyta 1,4 karto daugiau žarininių enterokokų ir 1,6 karto daugiau nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas suradančių vienetų 100 ml vandens.
Atliekant vandens kokybės tyrimus poilsiui skirtose rekreacinėse zonose kokybė reikalavimų taip pat neatitiko vanduo Jonavos rajone, Taurastos tvenkinyje – čia liepos 5 ir 8 d. imtuose mėginiuose žarninių enterkokų aptikta atitinkamai 2,3 ir 5 kartus daugiau negu leidžiama. Liepos 7 d. mėginyje, imtame iš Babrungo upės Plungės rajone ties Vandentiekio g. žarninių enterkokų rasta 2,7 daugiau nei leidžiama.
Sostinės apylinkių ežerai švarūs
Anot J. Rybalko, jei vandens kokybės imtame mėginyje viršyjo higienos normas, po 72 valandų atliekamas patartotinis patikrinimas. Liepos mėnesį pakartotinai atlikus tyrimus Minijos upėje ties Priekule, Kėdainių rajone esančiame Ašarėnos tvenkinyje ir Utenos rajone, Klovinių tvenkinyje vandens kokybė jau atitiko reikalavimus.
Vykstantys poilsiauti į Lietuvos pajūrį gali būti ramūs – šiais metais tikrinant vandens mėginius didžiausiuose Palangos ir Klaipėdos paplūdimiuose kokybė atitiko higienos normas. Gausiai lankomi Vilniaus apylinkių ežerai šiais metais taip pat nėra užteršti. Žaliųjų, Salotės, Tapelių ir Balžio paplūdymių vandens mikrobiologiniai parametrai šiais metais atitiko reikalvimus visų tikrinimų metu. Tokia pat situacija ir šalia Neries esančiose maudyklose.
Anot J. Rybalko, jau ne vienerius metus geriausia vandens kokybė stebima b8tent pajūrio maudyklose, taip pat Telšių, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus apsk., kur apie 90 proc. paplūdimių atitinka higienos reikalavimus.
Anot specialistės, oro salygos, o ypatingai stiprios liūtys tikrinimo rezultatus įtakoti tikrai gali. „Visi nešvarumai yra nuplaunami ir patenka tiesiai į vandenį. Todėl maždaug parą po liūties dar rekomenduojama nesimaudyti“, ‒ patarė J. Rybalko.
Įspėjamieji ženklai – savivaldybių atsakomybė
Kaip teigė J. Rybalko didelio pavojaus maudantis užterštame vandenyje nėra – svarbiausia jo negerti.
„Daugiausia žmonių sveikatai keliamas pavojus naudojantis rekreaciniais vandenimis kyla iš fekalinės taršos šaltinių, todėl reikšmingi mikrobiologiniai vandens rodikliai. Besimaudant mikroorganizmais užterštame vandenyje, galima susirgti odos infekcijomis. Nurijus tokio vandens gresia virškinamojo trakto infekcinės ligos (gastroenteritas), žarnyno uždegimas, viduriavimas.
Taip pat galima užsikrėsti akių, ausų, nosies ertmės, viršutinių kvėpavimų takų infekcinėmis ligomis. Ypatingai reikėtų vengti maudytis po liūčių, nes lietus nuplauna įvairius teršalus, šiukšles, nuolaužas ir kitus nešvarumus į upes, ežerus, tvenkinius. Vaikai, nėščios moterys, pagyvenę ar su nusilpusia imunine sistema žmonės turi didžiausią riziką užsikrėsti įvairiomis infekcijomis“, ‒ sakė skyriaus vedėja.
Įspėti apie tai, kad maudykloje vanduo neatitinka higienos reikalavimų, anot J. Rybalko, yra savivaldybių atstovų darbas. „Per savo informacines priemones jos turi paskelbti, kad maudytis negalima ar bent jau įspėti žmones. Jei atlikus pakartotinį tyrimą vandens kokybė atitinka higenos normos, visiems leidžiama maudytis toliau. Tais atvejais, kai po antro ir trečio tyrimo vis dar nustatoma, kad mikrobiologiniai parametrai neatitinka normų, savivaldybių atstovams reikia susirūpinti ir ieškoti taršos šaltinio“, ‒ komentavo ji.
