Jeigu ir toliau valdantieji vykdys tokią ekonomikos politiką, kokia yra šiuo metu, ir nesiims jokių skatinimo veiksmų, tikėtina, kad ateityje nebus kam mokėti pensijas, dirbančių žmonių skaičius bus mažesnis už pensininkų.
Pasak Margionių kaimo Varėnos rajone seniūno Vinco Kvaraciejaus, pensininkai kol kas iš bado dar nenumirė, bet gyvenimas sunkus.
„Jeigu paskutinius mūsų uždirbtus centus atima Vyriausybė, tai argi gali žmogus išgyventi iš 500 litų, o reikia mokėti už elektrą, telefoną, šiukšlių išvežimą, kur eit žmogui be darbo tokio amžiaus? Vis girdime, kad niekaip negalime užkaišyti biudžeto skylių, tai tegul mums Vyriausybė padaro pensinį amžių nuo 100 metų – tada tikrai gal užkamšys skyles", – ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA Žalgirio nacionalinio judėjimo iniciatyva surengtoje diskusijoje „Ar gali Lietuvos valstybėje išgyventi pensininkai?" senjorų kasdienybe dalinosi V. Kvaraciejus.
Jis kritikavo neapdairią valdžios politiką, nereikalingą biudžeto bei netikslingą Europos Sąjungos teikiamos paramos pinigų leidimą.
Žalgirietis Gediminas Jakavonis su nostalgija prisiminė sovietinius laikus, kai buvo aišku, kiek žmogus gaus pensijos. Anuomet esą buvo garantuotas pragyvenimo minimumas, ramybė, į kurią niekas nesikėsins. Jis teigė, kad dažnai lietuviai juokiasi iš kaimyninės Baltarusijos, tačiau čia socialiniai dalykai sutvarkyti geriau negu Lietuvoje. G. Jakavonis gyrė Rusijos socialinę politiką, kur paprastas žmogus gauna 1000-1500 litų pensiją, priminė, kad nors ir kaip buvo sunku per didžiąją Rusijos krizę, bet pensijos nebuvo mažinamos.
„Ar mes savo protu nesugebame tvarkytis šioje valstybėje tapę nepriklausomais?", – klausė žalgirietis.
Žalgirio judėjimo lyderis susirinkusiems perdavė diskusijoje negalėjusio dalyvauti aktoriaus Antano Šurnos žodžius, kuriais "raginama" į pensiją išeiti nuo 80 metų.
„Taip išsispręstume visas biudžeto problemas, tautos genocido reikalus", – ironizavo G. Jakavonis.
Buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas teigė, kad Vyriausybė neturėjo savo ekonomines problemas spręsti pensininkų sąskaita, o ieškoti kitų resursų. Tinkamas ES pinigų panaudojimas būtų padidinęs darbo vietų skaičių, valstybės iždo pajamas. Nepriklausomybės Akto signataro vertinimu, pensijas reikėjo mažinti selektyviai: tiems, kurie gauna dideles pensijas mažinti daugiau, gaunantiems nedideles pensijas - iki tam tikros ribos iš viso nemažinti. Be to, derėjo skatinti verslą, tuo surenkant daugiau pinigų į biudžetą, neimti paskolų, susietų su euru, verslą ištraukti iš šešėlio.
„Vyriausybė nuėjo kitu keliu. Nežinau, ar tas kelias pasiteisino. Man atrodo, kad ne", – konstatavo A. Sakalas.
Opozicinių Seimo partijų nariai Vidmantas Žiemelis ir Kęstutis Daukšys taip pat sutiko, jog per dvidešimt metų Lietuvoje padaryta daug klaidų, kurios atvedė prie dabartinės sunkios ekonominės situacijos, kur labiausiai kenčia pensininkai. „Darbietis" K. Daukšys sakė, jog vidutiniškai pensija eiliniam pensininkui sumažėjo 48 litais, o dirbančiam – 308 litais, kai tuo tarpu elektra, vaistai, maisto produktų kainos išaugo.
„Pensininkai gali išgyventi Lietuvoje, bet klausimas – kaip. Gali, jeigu reikia visiškai sau suvaržyti maistą, misti vien tiktai kruopomis arba metų metus nepirkti drabužių. Pensija turi užtikrinti pakankamai orų gyvenimą. Manau, šiandien didelei daliai pensininkų taip nėra", – dėstė Seimo narys.
Parlamentarui keistai atrodė valdžios teiginiai apie suvaldytą krizę, nors, anot K. Daukšio, Lietuvoje viskas padaryta atvirkščiai.
Ekonomika nebuvo paskatinta, atitinkamai buvo mažiau surinkta mokesčių į biudžetą, atitinkamai iš kažkur kažką reikėjo pjaustyti – ir tai negabaus ekonomikos valdymo pasekmė, – apie sumažintas pensijas kalbėjo K. Daukšys.
V. Žiemelis dabartinėje situacijoje dėl pensijų mažinimo teigė įžvelgiąs teisinį nihilizmą. Konstitucinis Teismas dar 2002 metais pasisakė, kad pagal Konstituciją teisė į pensiją saugoma, teisė į senatvės pensiją su teise į nuosavybę siejama Europos žmogaus teisių teismo teisėtyroje. Seimo narys pasigedo Vyriausybės parengto aiškaus pensijų kompensacinio mechanizmo. Dėl to Krikščionių frakcija, kurios narys yra V. Žiemelis, pasiūlė pakeisti laikinąjį socialinių išmokų įstatymą, pagal kurį pensijos sumažintos dvejiems metams. Krikščionys siūlo, kad šis įstatymas galiotų tik iki šių metų pabaigos.
„Šiandien ir toliau tęsiamas pensininkų nuosavybės nusavinimas, jau nekalbant apie dirbančius pensininkus. KT yra pasakęs, kad darbas negali būti pagrindas mažinti pensiją daugiau", – kalbėjo jis.
Pro diskusijos dalyvių akis nepraslydo ir pensiniai fondai, į kuriuos pervedama dalis lėšų, skirtų pensijoms. Esą dėl to nukenčia pensininkai, nes tokiu būdu negauna teisėtai priklausiančių pinigų.
„Europos Parlamentas taip pat turi privatų pensinį fondą. Trečdalį įmokų įmoka pats parlamentaras, du trečdalius moka parlamentas, ir pensijos dydis priklauso tiek nuo šito pensinio fondo ūkinės veiklos, tiek nuo parlamentaro stažo, kiek jis metų dirba EP", – Briuselio pavyzdį, kuris galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje, pateikė A. Sakalas.
Diskusijos dalyvių teigimu, iš senjorų pensijos atimti nedera dar ir dėl tol, kad jie jos nekaupia, o išleidžia - pinigai lieka, cirkuliuoja Lietuvoje, valiuta niekur neiškeliauja už šalies ribų, skatinama gamyba. Juo labiau, kad vis daugiau pensininkų, ypač mažose gyvenvietėse, išlaiko ne tik save, bet ir savo vaikus. Prieita prie išvados, jog pensininkams reikia stengtis išlaikyti nesumažintas pensijas, o į pensinio amžiaus ilginimą žiūrėti atsakingai.
„Mes dar gaunam pensiją, bet kas mokės jauniems žmonėms? Darbo vietų nėra, iš kur surinks biudžetą? Pusė Lietuvos išvažiavę, liks tiktai pavadinimas Lietuvos, o jaunų žmonių nebeliks. Kas galvojama apie tai? Dar galvojama nekilnojamąjį turtą, mašinas apmokestinti, prigalvos visokios velniavos, gal iš to mokės pensijas?", – sakė svečias iš Dzūkijos V. Kvaraciejus.
