Gabumus paprastai tapatiname su bendraisiais intelektiniais gebėjimais, kurie matuojami atliekant intelekto testus.
Intelekto testai leidžia nustatyti individo intelekto koeficientą (IQ) pagal tai, kaip jis atlieka mąstymo reikalaujančias užduotis: atsako į įvairius klausimus apie pasaulį ir supančią aplinką, geba apibendrinti, moka skaičiuoti, nustato esminius ryšius tarp objektų, atgamina tai, kas išgirsta ar pamatyta, iš dalių geba įsivaizduoti visumą, t. y. kaip jis geba protauti.
Remdamiesi psichometrikos teorija galime teigti, kad Lietuvoje gabių vaikų procentas yra toks kaip ir bet kurioje kitoje šalyje.
Intelekto koeficientas nustatomas pagal testą
Kai 1905 metais Prancūzijos švietimo ministerijos užsakymu buvo sukurtas pirmasis intelekto testas – Binet-Simono skalė, jis buvo skirtas anaiptol ne gabiesiems. Šis testas turėjo padėti mokytojams atrinkti proto negalę turinčius vaikus mokytis pagal specialias programas. Apie gabumų matavimus daugiau pradėta kalbėti maždaug po dešimtmečio, kai įsitvirtino IQ sąvoka, nusakanti santykį tarp vaiko protinės brandos ir jo amžiaus, išreiškiama formule: IQ=(protinis amžius/biologinis amžius)x100. Kitaip tariant, jei 10 metų vaikas sprendė užduotis taip pat gerai kaip vidutinis dvylikametis, jo IQ buvo lygus 120, o jei tas pats dešimtmetis galėjo išspręsti tik tas užduotis, kurios skirtos aštuonerių metų vaikams, tai jo IQ=80.
Vėliau, kai buvo sukurti intelekto testai suaugusiesiems, toks IQ skaičiavimas jau nebetiko, kadangi brandžiame amžiuje kai kurie intelektinės veiklos įverčiai mažėja. Šiuo metu IQ tai standartizuotas įvertis, kai atskiros amžiaus grupės atliktos intelektinės veiklos vidurkis prilyginamas 100, o reikšmės virš ar mažiau 100 reiškia didesnį ar mažesnį (atitinkamai) intelekto lygį nei vidurkis. Dažniausiai intelekto testai parengiami taip, kad standartinis nuokrypis būtų 15 ir kad gauti įverčiai išsidėstytų pagal Gauso skirstinį.
Kai įverčių pasiskirstymas įprastas (nuokrypis 15), apie 68 proc. žmonių intelektas yra tarp 85 ir 115, o į „normalų“ IQ rėžį (70–130) patenka apie 95 proc. žmonių. Reikšmė žemiau 70 gali reikšti sutrikimą arba labai žemą intelektą, o IQ virš 130 – mąstymo galias. Norėdami nustatyti atskiro individo IQ mes turime palyginti jo intelektinės veiklos rezultatus su jo amžiaus norma. Šalys, kurdamos ar adaptuodamos kitoje šalyje sukurtus testus, sudaro amžiaus normas savai populiacijai. Testas pritaikomas konkrečiai šaliai, kur reprezentacinės grupės tiriamųjų rezultatai paskirstomi tuo pačiu būdu.
Britų vaikai gabesni už mūsiškius?
Kitas klausimas – kiek keistųsi atskiro individo (ar jų grupės) IQ, jei jis būtų nustatomas remiantis kitos šalies normomis. Šis klausimas ilgą laiką kėlė nerimą Lietuvos psichologams, naudojantiems svetur sukurtus intelekto testus ir ne savo šalies normas. Intelekto testavimo tradicija Lietuvoje formavosi kitaip, nei tai vyko daugelyje Europos šalių ar Šiaurės Amerikoje, kadangi Sovietų Sąjungoje beveik 50 metų buvo draudžiama taikyti testus pedagoginėje ir psichologinėje praktikoje.
Tik 2002 metais pagal sutartį su viena didžiausių JAV psichologinių testų leidyklų „The Psychological Coorporation“ buvo išleistas pirmas Lietuvoje standartizuotas intelekto testas – Wechslerio intelekto skalė vaikams, III leidimas (WISC-III). VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos ir Bendrosios psichologijos katedros darbuotojai, talkininkaujant psichologams praktikams, dirbantiems mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose, penkis metus vykdė tyrimą, kurio tikslas – pritaikyti WISC-III lietuvių vaikams tirti ir sudaryti nacionalines normas, remiantis Lietuvos vaikų reprezentacinės grupės rezultatais.
Į šią grupę buvo atrinkti 453 vaikai nuo 6 iki 16 metų. Atsitiktinė atranka buvo vykdoma atsižvelgiant į amžių, lytį, gyvenamąją vietą, tėvų (globėjų) išsilavinimą. Gauti rezultatai leido palyginti lietuvių vaikus su jų bendraamžiais britais, nes Lietuvos vaikams buvo adaptuota būtent Jungtinės Karalystės WISC-III versija. Paaiškėjo, kad britų vaikai vidutiniškai daugiau nei 6,8 IQ vienetais pralenkia Lietuvos vaikus, t. y. lietuvio, kurio IQ yra 100, rezultatai būtų įvertinti 93,8 IQ vienetais, jei juos skaičiuotume pagal britų normas (žr.2 pav.). Kur kas didesni skirtumai išryškėjo, kai lyginome rezultatus pagal tas testo dalis, kurioms atlikti reikalingi kalbiniai gebėjimai ir girdimosios informacijos apdorojimas.
Ar tai reiškia, kad mūsų vaikų verbaliniai gebėjimai prastesni nei britų? Į klausimą mums padėjo atsakyti tarpkultūrinis intelekto tyrimas, kurį atlikome kartu su tyrėjais iš Graikijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos ir Vokietijos. Šių šalių reprezentacinių imčių pagrindu buvo sudaryta 16 tūkst. tiriamųjų WISC-III rezultatų bazė, atvėrusi galimybę įvertinti kultūrinių veiksnių įtaką testo įverčiams. Reikia pastebėti, kad būtent kalbinės užduotys yra labiausiai kultūriškai sąlygotos. Tarkime, išradėją A. G. Belą žino tam tikras anglų bei amerikiečių procentas, vargu ar tokia pat dalis lietuvių galėtų teisingai atsakyti į klausimą „Kas išrado telefoną?“.
Nors kai kurios užduotys, atsižvelgus į mūsų vaikų patirtį, buvo pakeistos, tačiau išvengti kultūrinio užduočių šališkumo yra gana sudėtinga, kaip ir kalbinių ypatumų įtakos. Įsivaizduokime užduotį, kai vaikas turi pakartoti ta pačia eilės tvarka tyrėjo ištartus skaičius 9-4-8. Lietuvių vaikų rezultatai atliekant šias iš pirmo žvilgsnio kultūriškai nešališkas atminties užduotis buvo patys blogiausi ir labiausiai skyrėsi nuo bendro visų šalių rezultatų vidurkio. Tačiau nėra teisinga manyti, kad lietuvių vaikų girdimoji atmintis prasčiau išlavėjusi nei kanadiečių ar kitos šalies bendraamžių.
Tarpkultūrinis tyrimas leidžia daryti gana įdomią išvadą – iš pažiūros vienoda medžiaga (vienženkliai skaičiai) yra kur kas sudėtingesnė lietuviškai kalbantiems vaikams. Lietuviai turi išgirsti, įsiminti ir atgaminti panašiai skambančius triskiemenius skaičius, tuo tarpu kalbantieji angliškai, vokiškai ar prancūziškai tuos pačius skaičius girdi tariamus vienu skiemeniu ir įsimena lengviau. Pagaliau ir pačią testavimo situaciją vaikai galėjo priimti skirtingai dėl nevienodos patirties – didžioji dalis lietuvių vaikų buvo testuojami ir bendravo su psichologu pirmą kartą gyvenime, o kitų šalių vaikams yra gana įprasta.
Lietuvių kaimo vaikų intelektas žemesnis už bendraamžių iš didelių miestų
Nors tyrimas neatskleidė statistiškai reikšmingų tarpkultūrinių IQ skirtumų, kai kurie faktoriai patvirtino žinomą tiesą apie aplinkos poveikį intelekto raidai. Geriausiai tą galėtų pailiustruoti mūsų šalies vaikų intelekto tyrimo rezultatų analizė. Rezultatai rodo, kad Lietuvos kaimo vaikai savo intelektiniais gebėjimais gerokai atsilieka nuo bendraamžių iš didelių miestų. Lietuvos kaimo gyventojų vidutinės turimos pajamos pagal Lietuvos statistikos departamento 2004 metų duomenis yra 1,4 karto mažesnės nei didžiųjų miestų gyventojų. Šis veiksnys, sudarantis nevienodas galimybes tėvams lavinti savo vaikų gebėjimus, nėra vienintelis. Lietuvos vaikų intelekto tyrimo duomenys rodo reikšmingą koreliaciją tarp vaiko IQ ir jo tėvų išsilavinimo: kuo mažesnį išsilavinimą turi tėvai, tuo prasčiau jų vaikai atlieka intelekto užduotis.
Turtingesnėje visuomenėje IQ tarp kartų didėja sparčiau
Prieš du dešimtmečius J.R. Flynn aprašė fenomeną, kad priklausomai nuo šalies populiacijos IQ iš kartos į kartą didėja nuo 5 iki 25 vienetų. Šie duomenys paskatino tyrėjus ieškoti naujų veiksnių, galinčių veikti intelektinių gebėjimų raidą. Daroma prielaida, kad IQ padidėjimas per pastaruosius dešimtmečius gali būti susijęs su tais pačiais faktoriais, kurie skatina žmogaus ūgio, naujagimio svorio didėjimą ir naujagimių mirtingumo mažėjimą t. y. geresne mityba, gerbūviu, geresnėmis higienos sąlygomis. Vaiko produktyvių gebėjimų raidai svarbūs ir tokie veiksniai kaip švietimas ir naudojamos mokymo programos. Kol kas neturime galimybės palyginti, kaip keičiasi Lietuvos vaikų bei suaugusių IQ, kadangi intelekto tyrimai tik pradedami. Tačiau turėdami pirmuosius duomenis ir žinodami kitų šalių patirtį galime teigti, vaikų gabumų raida glaudžiai susijusi su procesais, vykstančiais visuomenėje, ir netgi atspindi juos. Kuo turtingesnė visuomenė, tuo sparčiau joje didėja gabiųjų procentas ir tuo dažniau testų sudarytojams tenka rengti naujas testo normas. Ar ateityje Lietuvoje bus stebima būtent tokia tendencija, labai priklausys nuo socialinių ir ekonominių mūsų šalies pokyčių.
Doc.Gražina GINTILIENĖ
