Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Eduardas Šablinskas vėl įregistravo Darbo kodekso įstatymo 162 straipsnio pataisą, kuria gruodžio 31 d. būtų paskelbta šventine diena. Kartą dėl to balsavęs Seimas grąžino projektą tobulinti.
„Patobulinau tiek, kad dar pridėjau paaiškinimus ir palyginimus, kaip yra visoje Europos Sąjungoje. Tam, kad paaiškinčiau, jog 12–13 šalių laisvų dienų metuose yra daugiau, 6 tiek pat, o tik 3 iš jų mažiau, negu Lietuvoje“, – Žinių radijuje (laida „Ryto interviu") penktadienį sakė E. Šablinskas.
Iš dabar esančių 12 šventinių dienų, kaip pabrėžia E. Šablinskas, dalis patenka yra sekmadieniais. „Kiekvienais metais maždaug trečdalis švenčių patenka į sekmadienius. Tad realiai yra ne 13, o 9 laisvos dienos (per metus – balsas.lt)“, - sako parlamentaras.
„Tą savaitę daugelyje kitų šalių, ir mūsų, tą savaitę vežėjai stovi, negalėdami vežti krovinių. Ir patiria nuostolių. Be to, prekybininkai dirba išsijuosę“, – primena E. Šablinskas, kalbėdamas apie laisvadienius.
E. Šablinskas sako esąs seniai politikoje ir žinąs, kaip sunkiai skinasi projektai kelią salėje. „Čia yra nuotaikos dalykas. Kita vertus, žiūrėkite, pasirinkau vieną dieną, o polemika kyla. <...> Svarbiausia, kad prasidėjusi polemika nenutiltų. Pasakysiu paprastai – kam apsimetinėti tą dieną, kai reikėtų imti ir paskelbti atostogomis visą tą kalėdinę savaitę, kaip yra visoje Europoje?“, – retoriškai klausė Seimo narys.
Nepaisant to, ar darbas patinka – ilsėtis yra geriau, – šaiposi jo oponentas, Liberalų Sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius.
„Tose šalyse, kurias mini kolega, daugeliu atvejų ta savaitė įskaičiuojama į metines atostogas. JAV žmonės turi dvi savaites metinių atostogų ir savaitę per Kalėdas“, – primena jis.
R. Šimašius nesutinka, kad daug laimėtų prekybos verslas, o kitos sritys, pasak jo, išvis nukentėtų. „Tarkime, jei būtų padaromi laisvadieniai visiems privalomi, valstybinės šventės, prekybininkams dirbti būtų daug sudėtingiau, būtų didesnės išlaidos. <...> Yra ne tik prekyba, bet ir gamyba. Privalomos šventės trukdo iš esmės žmonėms užsidirbti. <...> Sakymas, kad tą dieną žmonės nedirba , o tik apsimetinėja, kad dirba, tai tik sakymas iš savo varpinės“, – sako R. Šimašius, pripažindamas, kad pats imdavo atostogas kalėdinei savaitei, kuomet dirbdavo privačiame sektoriuje, tačiau nesutikdamas, kad išeiginės tuo metu būtų privalomos.
Gruodžio 31 dieną R. Šimašius ironiškai vadina „prarūgusių šližikų“ realizavimo diena. E. Šablinskas radijo laidoje pareiškė, kad jo idėją daugiausia dergia verslininkai, kurie nenori pelnu dalytis su dirbančiaisiais, o pačią diskusiją žada tęsti.
****.
Darbo kodekse dabar yra oficialiai įteisinta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;
vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną;
pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;
pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną;
birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną;
liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną;
gruodžio 24-tąją - Kūčių dieną;
gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.
