Teismai už žiaurų elgesį su gyvūnais skiria realias laisvės atėmimo bausmes. Kai kurie Seimo nariai siūlo jas dar sugriežtinti. Kiti teigia, kad bausmės ir taip per griežtos, nes už žmogaus sveikatos sutrikdymą gresia laisvės atėmimas tik iki 3 metų.
Nukankino šunį
Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už žiaurų elgesį su gyvūnu nubausti du 34 metų šio rajono Juknėnų kaimo gyventojai. Abiems paskirtos keturių mėnesių viešųjų darbų bausmės, jie įpareigoti neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį.
Kaip praneša prokuratūra, abu nuteistieji taip pat solidariai privalės atlyginti nusikaltimu padarytus nuostolius – beveik 6000 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam šuns savininkui.
Bylos duomenimis, pernai balandžio rytą Juknėnų kaimo gyventojas, radęs atidarytą voljerą ir pasigedęs jame laikyto augintinio – vokiečių jagdterjero veislės medžioklinio šuns – ilgai ieškojo savo ištikimo draugo. Tik vėliau paaiškėjo, kad šuo buvo pagrobtas ir žiauriai nukankintas.
Šio nusikaltimo tyrimui vadovavusios Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorės Inos Zabielienės teigimu, nusikaltimo kaltininkus pavyko nustatyti tik su visuomenės pagalba – po to, kai kaimo gyventojai atpažino vieno šuns pagrobėjo dėvėtą megztinį.
Pernai už žiaurų susidorojimą su gyvūnu ir žmogaus sužalojimą 42 metų uteniškis P. P. buvo nuteistas vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiem metams. Nuteistasis buvo įpareigotas atsiprašyti nukentėjusiojo, atlyginti 10 000 litų neturtinės žalos ir daugiau nei 2000 litų gydymo išlaidų.
Teisme buvo nustatyta, kad gegužės viduryje Utenos rajono Daugailių seniūnijos Taukelių kaime neblaivus P. P, konflikto metu smogęs kumščiu į veidą nukentėjusiajam, sužalojo dešinę akį. Žmogus, negalėjęs dėl sumušimo matyti dešiniąja akimi, buvo apakęs abiem, nes katarakta buvo aptraukusi kairiąją akį.
Rudenį šis vyras padarė dar vieną nusikalstamą veiką žiauriai pasielgęs su gyvūnu. Rugsėjo 28 dieną Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Antalgės kaimo vienos gyventojos ūkiniame pastate P. P. žiauriai nukankino šunį. Eksperto išvada dėl šuns žūties patvirtino, kad nukentėjusiosios augintinis nugaišo kentėdamas skausmą. Tokio žiauraus elgesio su gyvūnu netoleruoja visuomenė ir įstatymai.
Marino badu
Nors pastaruoju metu vis dažniau išgirstame apie nubaustus gyvūnų kankintojus, tačiau tai neatbaido smurtautojų. Štai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad pareigūno pastangų dėka, dar vienas šunį badu marinęs šeimininkas bus nubaustas.
Rokiškio rajono policijos komisariato tyrėjas Ramūnas Traškinas, gavęs informaciją apie badu marinamą šunį Panemunėlio seniūnijoje, kartu su Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) gyvūnų gerovės specialiste E. Jančiene nuvyko į Klišių kaimą.
Kieme pareigūnai pamatė pririštą prie būdos išsekusį mišrūną. VMVT specialistė E. Jančienė konstatavo, kad šuo nešertas jau daug dienų ir yra marinamas badu, surašė gyvūno apžiūros aktą.
Šuns šeimininko namuose nebuvo, tad apylinkės inspektorius ėmė jo ieškoti. Po geros valandos neblaivus gyvūno kankintojas buvo surastas kaime. Paklaustas, kodėl nešeria savo augintinio, 37-erių šuns šeimininkas nieko neatsakė.
Rokiškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį („Žiaurus elgesys su gyvūnais“). Tai jau trečias pagal minėtą straipsnį šiemet pradėtas tyrimas šiame rajone.
Nori griežtinti bausmes
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta bauda, viešieji darbai, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, bet, anot seimo narių, tokios bausmės sadistams per lengvos. Įstatymų leidėjai jau buvo sukrutę ir norėjo tas bausmes padidinti. „Darbiečių“ Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio sumąstytoje pataisoje buvo siūloma panaikinti galimybę skirti areštą, o maksimalų laisvės atėmimo laiką prailginti iki 4 metų. Toks nusikaltimas būtų laikomas apysunkiu ir bauda už jį siektų iki 26 000 litų. Beje, už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą gresia laisvės atėmimas tik iki 3 metų. Tad sveikas protas nugalėjo ir kol kas bausmės liko tokios pačios.
Tačiau kartas nuo karto vis atsiranda Seimo narių, norinčių griežtesnių bausmių. Tokią pataisą dabar užregistravo garsus dainininkas, Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Jis sako, kad gavo 18-kos visuomeninių organizacijų prašymą teikti Baudžiamojo Kodekso pataisas ir yra įsitikinęs, kad žiaurus elgesys su gyvūnais – išskirtinai pavojinga negerovė, prieš kurią būtina kovoti visomis išgalėmis. Seimo narys siūlo už žiaurų elgesį su gyvūnais bausti laisvės atėmimu iki 3 metų. Beje, kai kuriose šalyse įstatymai yra kiek griežtesni – Vokietijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, Jungtinėje Karalystėje – iki 51 savaitės ir bauda iki 20 000 svarų (apie 80 000 litų), Italijoje – iki trejų metų ir bauda iki 160 000 eurų (pusė milijono litų).
Išgarsėjo pasaulyje
Teisininkai sako, kad vargu ar bausmės didinimas išgąsdintų žiauruolius – juk seniai aišku, kad gerokai svarbiau yra bausmės neišvengiamumas, o ne jos dydis. Nors už žiaurų elgesį su gyvūnais daugelis atsiperka baudomis, arba išvis išvengia atsakomybės, tačiau daugėja ir nuteistųjų realiomis bausmėmis. Bene pirmas, apie kurį visuomenė plačiai sužinojo, buvo iš Kauno į gimtąjį Seredžių parvykęs Svajūnas B., kuriam užkliuvo kaimyno šuo Pipiras.
Pasičiupęs šunį ir į kompaniją pasikvietęs keletą draugų, Svajūnas B. patraukė prie tilto. Draugai tuo tarpu mobiliaisiais telefonais nusprendė nufilmuoti Svajūno B. parengtą susidorojimą. Atkulniavę iki tilto apsidairė, ar aplink nėra liudytojų, ir tuomet atsineštą šunį nutėškė iš 20 metrų aukščio...
Teisme Svajūnas B. sakė, esą norėjęs šunį įmesti į vandenį, žudyti nė neketinęs, tik norėjęs pamokyti, kad nepjautų vištų, bet kadangi buvęs girtas, nepataikęs į upę – šuo žnegtelėjo ant pakrantės žvyro.
Netrukus filmukas apie „skraidantį“ Pipirą atsidūrė visame pasaulyje populiarioje interneto svetainėje ir sukėlė tikrą audrą. Įvykio aidai pasiekė net tolimąją Ameriką – pasipiktinę amerikiečiai subūrė tokiu sadisto elgesiu pasibaisėjusių gyvūnėlių mylėtojų grupę. Dėmesį į Pipiro istoriją atkreipė ir Prancūzijos, Rusijos, Olandijos, Belgijos žiniasklaida. Štai rusai viename naujienų portale Svajūną B. praminė „nekenčiamiausiu nusikaltėliu“, belgai pakrikštijo jį „budeliu”. Atsirado nemažai norinčių „Nuaro“ darbuotojų slaugomą šunį priglausti – į gyvūnų priežiūros centrą kreipėsi ir Lietuvos gyventojai, ir geraširdžiai užsieniečiai.
Vis dėlto po savaitės Pipiras nugaišo, o jo kankintojas laisvės neteko 8 mėnesiams.
Sudegino ožką
Prieš kurį laiką nepilnamečiui Kėdainių rajono gyventojui teismas skyrė 3 mėnesius laisvės atėmimo už tai, kad šis padegė ožką. Paauglys nusižiūrėjo besiganantį gyvulį prie Dotnuvėlės upės ir sumanė, kad būtų smagu pažiūrėti, ką darys padegta ožka. Apipylęs ją degiu skysčiu ir brūkštelėjęs degtuką, jaunasis sadistas susidomėjęs stebėjo, kaip deganti ožka blaškosi po miestelio gatvę... Smarkiai apdegusį gyvulį medikams teko užmigdyti – išdegintomis akimis ir sutinusia galva ožka kentė didelius skausmus.
Laisvės atėmimo bausmes teismas skyrė ir dviems klaipėdiečiams, kurie nugalabijo kaimyno vilkšunį. Girti vyrai šunį badė šakėmis, plaktuku trankė per galvą, galop pribaigė kastuvo briauna. Egzekucijos dalyviui Rokui N. (20 m.), pridėjus bausmę už anksčiau padarytą nusikaltimą, teismas skyrė 2 metus ir 3 mėnesius nelaisvės, o Mindaugui M. (22 m.) – metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią atidėjo 2 metams.
Gajos tradicijos
Veterinarai sako, kad daugelis žmonių net nesupranta darantys nusikaltimą. Juk kaimuose nuo senovės gaji tradicija vos gimusius kačiukus ir šuniukus, sumetus į maišą, užkasti ar nuskandinti upėje. „Pipiro istorija stipriai sukrėtė žmones, bet kiek tokių istorijų mes niekada nesužinome? Kaimo žmonės patys atsikrato savo augintiniais ar svetimais gyvūnais, nes, jų supratimu, tai yra norma. Juk neveši veterinarui ir nemokėsi 100 litų už užmigdymą ar 200 litų už kastravimą – kur kas lengviau gyvūnais atsikratyti patiems, o pinigus – pragerti”, – sakė vienas gyvūnų gydytojas, pats girdėjęs ne vieną šiurpią gyvūno nužudymo istoriją.
Kaip sako teisininkai, daugelis žmonių piktinasi jiems skirtomis baudomis už žiaurų elgesį su gyvūnais. Jie mano, kad gyvūnas yra jų ir gali su juo daryti ką tinkami. Taigi, vargu ar didesnės bausmės privers žmones labiau mylėti tiek savo, tiek svetimus keturkojus.
Gyvūnų globos įstaigų darbuotojai taip pat nelinkę sutikti su baudų didinimu. „Randame katinėlių išdurtomis akimis, badu marinamų, nukirstomis galūnėmis šunų. Didesnės bausmės nesustabdys sadistų, tik privers juos būti atsargesnius – užuot filmavę ir dėję į internetą, jie tai darys pasislėpę ir išvengs atsakomybės, – sako gyvūnų globėjai. – Tenka konstatuoti, kad daugelio žmonių, ypač jaunimo, vertybės ir žmogiškumas gerokai sušlubavęs. Šiandien labiau stebina ne kates kariantys ir šunis nuo tiltų mėtantys, o pamestus šuniukus iš konteinerio ištraukiantys ir mums atnešantys žmonės”.
Genadijus SKRIPKA
