Ūkio ministerija išplatino dokumentą, pagal kurį Lietuvą turi nusėti hidroelektrinės, o daugelis nacionalinių parkų tokiu atveju būtų užlieti. Akademikai teigia, kad šis projektas pažeidžia Lietuvos įstatymus, Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad “viskas yra derinama”.
Planai statyti hidroelektrines prieštarauja Lietuvos įstatymams
Praeitų metų pabaigoje Ūkio ministerija išsiuntinėjo dokumentą “Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schema”.
Kaip teigia VDU Aplinkotyros katedros vedėjas prof. Romualdas Juknys iš 170 planuojamų statyti hidroelektrinių, daugumą tektų statyti pažeidžiant Lietuvos įstatymus: “Pagal pateiktą sąrašą ant Nemuno numatoma pastatyti tris hidroelektrines - Balbieriškio (Birštono), Alytaus ir Druskininkų. Ir šio dokumento autoriams visiškai nesvarbu, kad net pati Balbieriškio HE užtvanka ir didžioji dalis 25 kvadratinių kilometrų tvenkinio patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją ir patvindytų nemažą Punios šilo dalį, kad Alytaus HE patvindytų kelių valstybinių draustinių ir Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją ir kad nė vienos iš šių elektrinių neįmanoma pastatyti nepažeidžiant Lietuvos įstatymų. Čia norėtųsi visiems hidroenergetikos entuziastams priminti, kad Nemunas lietuviams yra ne šiaip sau upė, o neatskiriama mūsų istorijos ir kultūros dalis”.
Ūkio ministerija teigia, kad “viskas yra derinama”
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas “Omni laikui” sakė, kad prof. R. Juknio komentuojama “Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schema”, gruodžio mėnesį išplatinta įvairioms žinyboms ir organizacijoms, yra derinama. “Tai mokslininkų parengtas dokumentas, mes jį tik išplatinome, kad visuomenė galėtų susipažinti”, - teigė A. Ignotas.
Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba “Omni laikui” sakė: “Jei teisės aktai draudžia kokioje nors vietoje statyti, tai niekas ir nestatys. Čia ir yra derinimo stadija. Galutiniame variante bus pažymėta, kur statyba negalima”.
Kiek hidroelektrinės sukurtų elektros energijos?
Kaip teigia profesorius R. Juknys, šiuo metu hidroelektrinių sukuriama elektros energija sudaro apie 0,4 procento.
“Jei įsivaizduotume tokią košmarišką situaciją, kad nekreipdami dėmesio į Lietuvos įstatymus ir visuomenės interesus pastatytume tas 170 planuojamų hidroelektrinių, tai leistų padidinti hidroenergetikos indėlį ne daugiau kaip tris kartus, tai yra hidroenergija Lietuvos pirminės energijos balanse sudarytų viso labo 1,2 procento. Vadinasi, suniokojus beveik visas didesnes ir mažesnes Lietuvos upes mūsų priklausomybė nuo energijos išteklių importo sumažėtų viso labo 0,8 procento”, teigia profesorius.
Dzūkijos politikai kyla į kovą
Seimo narys Gediminas Jakavonis yra subūręs Dainavos krašto bendruomenės gynimo iniciatyvinę grupę, kuri kreipėsi į dzūkus, kviesdama pareikšti nuomonę dėl ketinimų statyti hidroelektrines Nemuno aukštupyje.
Liberalų ir centro frakcijos narys Algis Kašėta yra parengęs Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma rekomenduoti šalies Vyriausybei nepritarti siūlymui statyti hidroelektrinę ties Alytumi ir užtvenkti Nemuną ties šiuo miestu.
