Galbūt Šiauliai – ne pati įdomiausia vieta susitikimams? Galbūt svarstomi rezoliucijų projektai kai kurių miestų galvoms pasirodė neaktualūs? O gal pasyvumo priežastis, jog didmiesčių vadų balsas kol kas lieka neišgirstas nei Seimo, nei Vyriausybės? „Neišvengiamai reikės kalbėti garsiau“, – po susitikimo sakė jie.
Nėra seniūnijų – nėra ir seniūnaitijų
Lietuvos didžiųjų miestų merų forumas, kuriame dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės savivaldybių merai ir kai kuriuos jų pavadavę vicemerai svarstė tris rezoliucijas. Viena jų – dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo, kuria siekiama įtvirtinti įstatyminę nuostatą, numatančią savivaldybės taryboms galimybę, o ne pareigą sudaryti seniūnaitijas. Diskusijos dalyviai kalbėjo, kad seniūnijų įkūrimą įstatymai palieka spręsti savivaldai, tuo metu seniūnaitijas įkurti įstatymai savivaldą įpareigoja. Miestuose, kuriuose nėra seniūnijų, seniūnaitijos tarsi pakimba ore.
„Mes turime dvi seniūnijas ir prie jų esame įsteigę seniūnaitijas. O ten, kur nėra seniūnijų, mūsų manymu, nereikėtų ir seniūnaitijų. Nežinia, į kokias dalis reikia skaidyti miestą. Šiaulių miesto savivaldybė bandė tai daryti jau kelis kartus, o šiandien pamatėme, kad tokia problema yra beveik visose savivaldybėse“, – sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Didžiųjų miestų vadų nuomone, bendruomenės turi savo pirmininkus, kurie sėkmingai atlieka bendruomenių telkimo ir atstovavimo funkcijas. Merai mano, kad steigiant seniūnaitijas savivaldybėms reikėtų palikti daugiau demokratijos. Ši rezoliucija vienbalsiai patvirtinta.
Baiminamasi prarasti finansavimą
Antroji rezoliucija – dėl viešųjų darbų finansavimo. Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybių vadovai sutarė siūlyti Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimus, kad valstybė ir toliau finansiškai prisidėtų prie viešųjų darbų programų įgyvendinimo, kaip buvo daroma iki šiol.
Savivaldybės mano, kad nauja tvarka, pagal kurią iš savivaldybių reikalaujama numatyti darbus, teikiančius socialinę naudą vietos bendruomenei, skirtus plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą ir tokiu būdu perkeliant pareigą už juos sumokėti iš savivaldybių biudžeto, yra ydinga, finansiškai nepakeliama ir atsisakytina.
Kūdikių namus pertvarkyti į regioninius centrus palaipsniui
Trečiasis diskusijų klausimas – kūdikių namų likimas. Rezoliucijos projekte siūloma kūdikių namus palaipsniui pertvarkyti į regioninius centrus, teikiančius sveikatos, socialines ir ugdymo paslaugas neįgaliems vaikams ir jų šeimoms.
„Manome, kad kūdikių namų neturėtų likti. Tačiau regioniniai centrai, kaip ir dabar yra sumanyta, turėtų būti kuriami palaipsniui norminant įstatymus“, – sakė Šiaulių miesto meras. Nors ši rezoliucija buvo aktuali tik toms savivaldybėms, kurios turi kūdikių namus, jai pritarta vienbalsiai.
Merų balsas į dangų neina
Po forumo pakalbinti septynių didžiųjų miestų vadai teigė, kad jų priimtos rezoliucijos nesulaukia Vyriausybės dėmesio: ne visada gaunami atsakymai, o jei gaunami, tai neišsamūs, kad jau nagrinėta, svarstyta, kad daugiau nebus sugrįžta prie forumo rezoliucijų turinio.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas teigė: „Šio forumo esmė, kad didieji miestai bendrautų, keistųsi savo pasiekimais, informacija, ir be abejonės, pateiktų savo bendrą nuomonę Vyriausybei ir Seimui. Ir sakyčiau, visiškai neblogai sekasi. Aišku, galbūt ne visada mūsų balsą išgirsta taip, kaip norėtumėme, ir, matyt, neišvengiamai reikės kalbėti garsiau, bet šis bendravimas, bendradarbiavimas ir ši forma tikrai yra gera.“
Forumo dalyviai apgailestavo, kad birželio mėnesį Alytuje vykusio tokio forumo priimtos svarbios rezoliucijos liko be Vyriausybės dėmesio. Buvo pasiūlyta, kad savivaldybių specialistai surinktų ir apibendrintų, kiek raštų svarbiais klausimais savivaldybės siuntė ministerijoms ir kiek negavo atsakymų. O į kitą forumą Marijampolėje merai nusprendė kviesti ir ministerijų atstovus.
