Akrobatiniai lėktuvų manevrai yra nepaprastai gražūs. Juos malonu stebėti, o laimingiesiems yra tekę ir pasėdėti tokius manevrus atliekančiame lėktuve. O kaip dėl didžiųjų lėktuvų? Ar „Boeing 737“ subyrėtų tiesiog ore, jei pabandytų apsiversti su keleiviais ir kroviniu? Nustebsite sužinoję, kad yra numatyta viena aplinkybė, kuomet toks manevras būtų geriausias pasirinkimas.
Savaime aišku, „Boeing 737“ nėra akrobatinis lėktuvas. Tai yra pakankamai didelis orlaivis, kuris nėra sukurtas turint omenyje aštrius posūkius, apsivertimus ir kilpas. Statine dažnai vadinamas manevras nėra toks jau sudėtingas technine prasme (ypač lyginant su kitais akrobatiniais triukais), tačiau ir tai „Boeing 737“ sukeltų problemų.
Visų pirma, „Boeing 737“ sparnai nėra sukurti skrydžiui apsivertus. Pati lėktuvo forma diktuoja, kad didesni pokrypiai nuo horizontui lygiagrečios linijos kainuoja aukščiu. Pilotai tai kompensuoja traukdami vairalazdę į save, tačiau pilnas apsivertimas beveik neabejotinai lėktuvą nuleistų žymiai arčiau žemės.
Dar daugiau, pilotai teigia, kad, nors „Boeing 737“ yra labai tvirtas, ne visiškai tiksliai atliktas manevras gali sukelti didžiulius fiuzeliažo pažeidimus ar net katastrofą.
Būtent tai ir yra priežastis, kodėl „Boeing 737“ nesivarto ir įvairių aviacijos švenčių metu. Nors lėktuvas greičiausiai tai ištvertų, egzistuoja tikimybė, kad jis patirs konstrukcinių pažeidimų. Taigi, jūs tikriausiai niekada nepamatysite statine besivartančio „Boeing 737“ ar jokio kito panašaus lėktuvo.
Tačiau yra situacija, kuomet „Boeing 737“ pilotas gali nuspręsti lėktuvą staiga apversti net kai jis yra pilnas klykiančių keleivių. Didieji lėktuvai, tokie kaip „Boeing 777“ ar „Airbus 380“, po savęs palieka siaučiančius oro sūkurius, kurie blaško mažesnius lėktuvus. Tiksliau, blaškytų, jei oro eismo kontrolierius tinkamai neatliktų savo darbo, t.y., tarp lėktuvų reikia palikti gana didelius tarpus, saugiausia, kai jie skraido skirtinguose aukščiuose.
Visgi jei „Boeing 737“ patektų į tokią kito orlaivio sukeltą turbulenciją ir lėktuvą imtų blaškyti bei supti, pilotui tektų labai greitai nuspręsti, į kurią pusę reikėtų sukti, kad lėktuvas sugrįžtų į įprastą orientaciją. Kartais tai gali būti ir visiškas apsivertimas statine, jei piktieji oro sūkuriai orlaivį stipriai suka į vieną pusę.
Žinoma, tokios situacijos yra tik teorijos vadovėliuose. Tačiau būsimi pilotai mokosi šio manevro simuliatoriuose ir žino apie tokią galimybę. Aišku, tai būtų kraštutinis veiksmas siekiant išsigelbėti, nes net ir tokioje situacijoje apsivertimas gali ką nors sulaužyti.
