JAV prezidentas Barack Obama grįžo iš užsienio kelionės, kurią dauguma analitikų vadina sėkminga. Vienu iš jo aštuonių dienų turnė, pritraukusios viso pasaulio dėmesį, aspektų tapo susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu abu lyderiai sutarė dėl būtinybės šiais metais pasirašyti naują strateginės ginkluotės mažinimo sutartį.
Priimta manyti, kad JAV ir Rusijos santykiai George W. Busho administracijos kadencijos pabaigoje buvo blogiausi nuo Šaltojo karo pabaigos 1991 metais. Rusijos žurnalistė Maša Lipman iš Maskvos Carnegie centro apibūdino Rusijos valstybinės žiniasklaidos pateiktus Amerikos ir Rusijos prezidentų susitikimo vertinimus kaip geranoriškus, lyginant su požiūriu, kuris buvo prieš kelis mėnesius. Pokalbio su Judith Latham iš VOA’s International Press Club metu M. Lipman pavadino tai pozityvia tono kaita. Tačiau ji perspėja, kad tik ateitis parodys, ar šis tonas virs esminiu santykių pagerėjimu.
M. Lipman nuomone, Amerikos planų dislokuoti Čekijoje ir Lenkijoje raketinio skydo elementus klausimas lieka svarbiausiu įtampos šaltiniu. „Rusai turi norėti patikėti, kad Amerikos PRGS elementų dislokavimo planai yra nukreipti prieš Iraną“, – teigia M. Lipman. Ji mano, kad Maskva netiki Vašingtonu šiuo atveju, ir priduria: „Mažai tikėtina, jog Rusija gaus kokias noras garantijas, kad Amerikos PRGS elementai nebus dislokuoti Centrinėje Europoje“. Dar daugiau, tai sukurtų kliūtį bet kurioms deryboms su Iranu dėl jo branduolinės programos.
M. Lipman manymu, Rusija nori garantijų, jog Amerika „neperžengs raudonų linijų“, t.y. pasisako prieš PRGS elementų dislokavimą Centrinėje Europoje bei Gruzijos ir Ukrainos priėmimą į NATO. Tačiau ji primena, kad prezidentas B. Obama atsisakė „brėžti įtakos zonas“ bei pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.
M. Lipman akcentuoja Maskvos poziciją JTO Saugumo Taryboje dėl Šiaurės Korėjos raketos paleidimo kaip besitęsiančių Rusijos ir Vakarų nesutarimų iliustraciją. „Tai demonstruoja, kad realūs santykiai tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų nepasikeitė ir kad jie vis dar nesutaria dėl tų pačių klausimų“, – sako ji, aiškindama, kad Saugumo Taryba yra platforma, kur pasireiškia JAV ir Rusijos nesutarimai, ir „Rusijos veto teisė yra faktiškai vienintelis dalykas, kuris jai liko“ iš buvusio supervalstybės statuso.
Amerikos analitikas Paul Goble (daugybės knygų ir straipsnių Eurazijos tema autorius) teigia, kad branduolinės proliferacijos klausimas yra vienintelė sritis, kurioje Vašingtonas ir Kremlius turi bendrų interesų. „Per pastaruosius 40 metų amerikiečiai vertino santykius su Maskva ginklų kontrolės ir branduolinių ginklų mažinimo kontekste,“ – sako jis. Atitinkamai, kaip mano P. Goble, tai yra sritis, kurioje susitarimas gali būti pasiektas. Jis yra praktiškai įsitikinęs, kad „Iranas turės branduolinį ginklą iki metų pabaigos“, o kai tai atsitiks, Rusija gali labiau susidomėti apsauga, kurią galėtų pasiūlyti raketinis skydas.
Kitų klausimų atveju (Gruzija, Šiaurės Korėja, monetarinė politika) Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai, P. Goble nuomone, liks įtempti.
Miuncheno dienraščio Sueddeutsche Zeitung žurnalistas Christian Wernicke vertina Vokietijos reakciją į pirmą Rusijos ir JAV prezidentų susitikimą kaip „pakankamai pozityvią“. Vokiečiai, jo žodžiais tariant, griežtai pasisako prieš branduolinį ginklą. Aukšto rango Vokietijos diplomatai pradėjo bendrauti su B. Obama patarėjais dar prieš jo išrinkimą, ragindami juos „žengti reikšmingus žingsnius branduolinėje srityje“. Ypatingai svarbus šiame kontekste buvo 1999 m. Jungtinių Valstijų Senato sprendimas neratifikuoti Visuotinės branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (Comprehensive Test Ban Treaty). Tačiau, kaip teigia sutarties šalininkai, jeigu JAV Senatas ratifikuotų ją dabar (pasiruošimas tam Senate vyksta), tai paskatintų padaryti tą patį Iraną, Šiaurės Korėją, Kiniją ir kitas penkias valstybes, kurios šiandien blokuoja jos įgyvendinimą, bei suaktyvintų branduolinio nusiginklavimo ir neproliferacijos procesą.
Parengta pagal carnegie.ru
