Šį penktadienį vyksiančios „Tyrėjų nakties“ dalyviai galės pasirinkti iš daugiau kaip 250 nemokamų renginių vyksiančių ne tik, kaip įprasta, Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslo tyrimų institutuose, bet ir privačiose aukštąsias technologijas naudojančiose ir mokslo tyrimus plėtojančiose įmonėse ir jų laboratorijose.
Viena iš jų dirba su išmaniųjų namų sistemomis, kuriomis siekiama, jog būstai taptų saugesni, ekonomiškesni ir patogesni. Tačiau išpildyti visus šiuos tikslus įmanoma tik užtikrinant, kad ne žmogus taptų priklausomas nuo įrenginių, o būtent jie tarnautų žmogui, sakoma „Tyrėjų nakties“ organizatorių pranešime. Apie išmaniuosius namus bei jų ateitį pasakoja apsaugos ir automatikos sistemas Lietuvoje gaminančios bendrovės „Eldes“, kuri savo duris lankytojams atvers šių metų Tyrėjų naktyje, verslo plėtros direktorius Artūras Taicas.
Neretam žmogui, išgirdus kalbas apie išmanųjį namą, gali pasirodyti, jog aptariamas koks nors mokslinės fantastikos filmas. Tačiau šiandien akivaizdu, kad tai ne ateitis, o dabartis. Kaip išmanieji namai atrodo dabar?
Išmanieji arba protingi namai jų gyventojams leidžia stebėti, kontroliuoti bei valdyti juose vykstančius kasdienius procesus ar daiktus ypač paprastai ir netgi nebūnant namuose – tiesiog naudojant telefoną, valdymo pultelį ar kompiuterį.
Taigi, atostogaudamas pajūryje, žmogus išmaniuoju telefonu gali ne tik įjungti ar išjungti pievelės laistymą, šildymo katilą ar apsaugines žaliuzes, bet ir matyti, kuriame kambaryje kokia temperatūra, atidaryti garažo vartus kaimynui, atėjusiam pasiskolinti kopėčių, taip pat žinoti, kiek elektros suvartojo šildymo katilas per paskutinį mėnesį.
Nors pačios automatizavimo sistemos yra pakankamai sudėtingos, vartotojui jas pritaikyti bei naudoti kasdieniame gyvenime yra itin lengva. Be to, norint turėti protingus namus, nereikia įsidiegti visų įmanomų naujausių technologijų, kurios gali kainuoti dešimtis ar šimtus tūkstančių litų. Pakanka kiekvienam konkrečiam poreikiui ar problemai parinkti tinkamiausią sprendimą, kuris garantuos funkcionalumą nekainuos brangiai.
Būtent todėl vietoje protingo namo sąvokos šiuo metu vis dažniau vartojama „internet of things“ (liet. daiktų internetas), kurios pagrindinė idėja – kasdieniai daiktai susisiekia tarpusavyje, priima sprendimus pagal vartotojo nustatytas taisykles arba jo elgsenos šablonus.
Papasakokite plačiau, kokias galimybes suteikia išmaniojo namo sprendimai?
Sprendimų spektras šiandien yra ypač platus. Pradedant išmaniosiomis apsaugos sistemomis, skirtomis identifikuoti patalpoje judantį objektą, atidaromą langą, duris, taip pat užfiksuoti kilusį gaisrą ar būsto užliejimą ir baigiant automatikos sistemomis, kurios leidžia valdyti visus procesus ar daiktus, kurie veikia namuose ar kitur. Šios sistemos leidžia stebėti ir valdyti šildymą, vėdinimą, apšvietimą, laistymą ir kita.
Pavyzdžiui, jeigu temperatūra kambaryje pakyla aukščiau nustatytos, nuleidžiamos apsauginės žaliuzės ir įjungiamas vėdinimas. Be to, ir pats žmogus realiuoju laiku žino, kokia temperatūra yra jo miegamajame, vonioje, sandėliuke, ir gali tai keisti pagal poreikius. Vien naudojant išmanųjį elektros lizdą, galima per nuotolį jame įjungti ar išjungti elektros srovę, taigi, tuo pačiu įjungti ar išjungti prie jos prijungtą bet kokį prietaisą.
Šiandien protingo namo sprendimai suteikia galimybę gyventi ekologiškiau ir taupiau – sutaupyti net apie trečdalį resursų, pavyzdžiui, elektros energijos. Todėl ir kuriant sprendimus orientuojamasi į apčiuopiamą naudą, kurią pajustų vartotojas.
Ar visus namus galima paversti išmaniaisiais?
Tikrai ne visus namus galima paversti išmaniais – to net nereikia, nes kiekviename būste galima technologijas pasitelkti pagal poreikius ir naudos vertinimą bei išmaniais paversti tik dalį procesų bei daiktų. Nepriklausomai nuo to, kokį būstą žmogus turi, kiekvienam reikėtų pradėti galvoti ir apie naujas galimybes taupyti, ypač brangstant energijos ištekliams, tuo pačiu – ir būsto išlaikymui.
Pagrindinis ir dažniausias poreikis lietuviškame būste yra pasitelkiant išmaniuosius sprendimus stebėti ir valdyti savo būsto šildymo ir vėdinimo sistemą ir taip taupyti energijos išteklius.
Žinoma, senos statybos daugiabučiuose su centralizuotu šildymu išmanųjį sprendimą pritaikyti nėra lengva, tačiau, jei tai finansiškai naudinga, galima keisti sistemos struktūrą ir įvesti individualią apskaitą.
Vis dėlto, statant naują daugiabutį ar nuosavą namą, jau reikėtų iš anksto nuspręsti, kas ir kaip jame veiks bei kokias technologijas pasitelkti.
Išmanaus namo sprendimai ir yra kuriami visų pirma atsižvelgiant į problemas bei poreikius, kurie anksčiau galbūt atrodė neišsprendžiami ar tiesiog neįmanomi įgyvendinti. Juk šiandien atrodo logiška namus labiau sušildyti tik prieš grįžtant jų gyventojams, pievelės laistymą įjungti tik vakare nebekaitinant saulei. Visa tai gali atlikti išmanieji namai.
Kokia išmaniojo namo ateitis ir ar žmonių, kurie žavisi technologijomis, negąsdina mintis, kad netrukus namas gali tapti gudresniu už šeimininką?
Šiandien išmaniojo namo sprendimai yra paremti koncepcija, jog pats vartotojas gali iš anksto nustatyti parametrus, taip pat papildomai stebėti ir koreguoti juos pagal savo poreikį. Tačiau viskas priartėjo prie to, jog būstas savarankiškai analizuos savo šeimininko įpročius ir poreikius.
Jau po kelių savaičių stebėsenos ir be komandos mobiliojo telefono aplikacijoje būstas žinos, jog darbo dienomis žmonių namie nebus nuo aštuntos iki šeštos, todėl tuo metu palaikys tik kambariams būtiną temperatūrą, atitinkamai šildymas ir vėdinimas automatiškai koreguosis šeimininkams užmigus. Sprendimai apims daugybę procesų, pavyzdžiui, žmogui įsitaisius ant sofos ir pradėjus skaityti knygą, būstas atitinkamai sureguliuos apšvietimą, užtikrindamas komfortą ir žmogaus sveikatos tausojimą.
Taigi, stebėdamas savo šeimininką, būstas reaguos, koreguos procesus bei teiks rekomendacijas. Kartais juokaujame, kad toks būstas tikrai taps išmanesniu už šeimininką, vis dėlto tuo tarpu šeimininkas galės tiesiog atsipalaiduoti ir nebegalvoti apie daugelį buities reikalų.
Ačiū už pokalbį.
