Dauguma ekspertų jau senokai kalba apie atsigaunančią pasaulio ekonomiką, tačiau paprasti Lietuvos gyventojai savo piniginėse realaus pagerėjimo dar nejaučia.
Anot gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktoriaus Arūno Rumsko, situacija turėtų pasitaisyti jau šiemet. Prognozuojama, kad po truputį ims kilti atlyginimai ir mažėti nedarbas.
Kaip ekonomikos augimą pajus mūsų šalies žmonės?
Nedarbas, nuo rekordinių 18,3 proc. aukštumų pradėjęs mažėti 2010-ųjų antrą pusmetį, ir toliau mažės 2011 metais bei turėtų pasiekti 16 proc. Lietuvos darbo rinka turėtų pasipildyti maždaug 30 tūkstančių naujų darbuotojų.
„Nedarbas gali sumažėti ir dėl mums atsivėrusios naujos darbo rinkos Vokietijoje – tai gali iššaukti dar didesnę emigracijos bangą ir dar didesnės kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą mūsų šalyje“, - perspėjo A. Rumskas.
2010 metais pradėję kilti atlyginimai, „Aviva Lietuva“ ekspertų teigimu, 2011 metais toliau kils iki vidutiniškai 2150 litų per mėnesį vienam žmogui. „Padidėjus pajamoms, patartume žmonėms nepasiduoti vien tik didesniam šiandieninių vartojimo poreikių tenkinimui, o nukreipti papildomas lėšas savo finansinės ateities užtikrinimui“, - kalbėjo finansų direktorius. Anot jo, tikėtis didesnių atlyginimų leidžia tai, kad pradeda augti eksportuojančių įmonių mokami atlyginimai.
Ekspertas skaičiavo, kad atlyginimų augimas 2011 metais turėtų sudaryti apie 4 proc., todėl dauguma Lietuvos gyventojų turėtų jaustis finansiškai saugesniais.
Ekonomiką į priekį stums vidaus vartojimas
„Aviva Lietuva“ prognozuoja, kad pagrindinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo varikliukas 2011 metais bus vidaus vartojimas. Skaičiuojama, kad BVP turėtų kilti apie 3,8 proc. Jo augimą veiks eksportas, didėjančios įmonių investicijos į ilgalaikį turtą bei nuo praėjusių metų vidurio atsigavęs vidaus vartojimas. Gyventojai, tikėtina, galės skirti daugiau pinigų vartojimui, nes per pastaruosius metus paskolų dydis namų ūkiams mažėjo gana dideliais tempais.
Namų ūkiai labai didelę dalį atidavė finansinių įsipareigojimų vykdymui. Nuo 2008 metų iki 2010-ųjų atiduotų paskolų sumažėjo 40 proc. 2008 m. pradžioje išduotų paskolų suma buvo 12,114 mlrd litų, tuo tarpu 2010 m. pabaigoje ji siekė 7,382 mlrd. litų. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai per pastaruosius dvejus metus paskolų davėjams atidavė beveik 5 mlrd. litų skolintų pinigų.
Anot draudimo ir pensijų bendrovės, Lietuva turėjo galimybę BVP augimą praeitąmet paskatinti labiau, tačiau to nepavyko padaryti.
Praėjusių metų BVP spartesniam kilimui labiausiai sutrukdė ypač gili žiema, neatsistatantis verslo bei gyventojų kreditavimas, neišsijudinęs daugiabučių renovavimas ir euro kurso kritimas. O pagrindiniu BVP augimo varikliu praėjusiais 2010 metais buvo eksportas, vien per praėjusių metų tris ketvirčius išaugęs 29 proc.
Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad reikšmingesnio ekonomikos atsigavimo galima tikėtis tik tada, kai atsigaus statybų sektorius, kadangi jis daro įtaką ir kitų sektorių atsigavimui bei importo didėjimą. Ženklesnių pokyčių šiam sektoriui šiemet dar nenumatoma, tačiau tikimasi jų sulaukti 2012-aisiais.
