Ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesupainiojo sąvokų vadindama Rusiją teroristine valstybe? Ko ji siekė ir ar verta taip elgtis? Apie tai pokalbis su VDU profesoriumi Egdūnu Račiumi ir politikos apžvalgininku, 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka.
– Pone Račiau, pradžioje buvo trys žodžiai: Rusija yra teroristinė valstybė. Po to – sienų blokada, ir galima suprasti, kad tai susiję. Tarptautinių žodžių žodynas, Oksfordo žodynas, Federalinių tyrimų biuro, taip pat Rusijos įstatymai ir daugybė kitų šaltinių terorizmą apibūdina panašiai. Jo esmė: įvairių grupuočių vykdoma prievarta, siekiant įbauginti. Ar apskritai galima vadinti Rusiją teroristine valstybe?
– Jei politikai taip vadina, matyt, jie turi tam tikrų sumetimų. Tačiau reikia atskirti politikų kalbėjimą nuo teisinio kalbėjimo. Jei žiūrėsime per tarptautinės teisės prizmę, valstybių, kurios galėtų būti vadinamos teroristinėmis, apskritai negali būti. Tarptautinė teisė nenumato tokios galimybės. Jei kalbėtume apie mokslininkus, akademikus, tai yra dalis manančių, kad kai kurias valstybes galima pavadinti teroristinėmis, pavyzdžiui, Izraelį. Tačiau apie Rusiją, kaip apie teroristinę valstybę, iki šiol nei teisinėje, nei akademinėje literatūroje nebuvo kalbėta.
– Ar Jūs sutiktumėte, kad terorizmas iš esmės yra silpnųjų ginklas prieš stipresnius siekiant įbauginti?
– Nesakyčiau. Daugelis mokslininkų sutinka, kad tai ne valstybės veikėjų priemonė. Jei kalbėtume apie „Islamo valstybę“, tai kažin ar ji yra silpna Irako ar Sirijos atžvilgiu. Šiuo atveju silpnoji yra Irako valstybė, nes „Islamo valstybė“, įvardijama kaip teroristinė grupė, valdo didžiąją dalį Irako bei Sirijos. R. Valatka, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
– Pone Valatka, kaip Jūs vertinate prezidentės pasisakymą? Ar tai yra pasikarščiavimas, noras įgelti? Gal tai noras pakeisti tarptautinę padėtį ar tik sąvokų supainiojimas?
– Jau ne pirmą kartą tenka pripažinti, kad Prezidentės D. Grybauskaitės problema yra patarėjai. Prieš sakydama tokius žodžius, ji visų pirma turėjo pasitarti su savo štabu. Jeigu aš būčiau Prezidentės patarėjas, sakyčiau, kad Rusija yra valstybė, kuri remia tam tikras teroristines grupuotes arba grupes, turinčias teroristinių požymių. Patarėjai yra D. Grybauskaitės silpnoji vieta ir ji niekada nebus stipri, nes Prezidentė mano viską žinanti geriausiai.
Tačiau yra ir kita dalyko pusė: nepriklausomai nuo to, ką Prezidentė būtų pasakiusi, teisingai ar neteisingai interpretavusi Rusiją, ne nuo Grybauskaitės ir ne nuo Lietuvos priklauso tai, kas dabar vyksta. Mano manymu, lietuviškų vilkikų stabdymas ir patikros prie sienos nėra susijusios su Grybauskaitės žodžiais. Žinoma, Rusija atgaline data siųs šitą žinią, tačiau vienoks ar kitoks smūgis Lietuvai buvo planuotas ir būtų suduotas, nes Lietuva kartu su Lenkija aktyviausiai palaiko Ukrainą ir Rusijai tai yra rakštis. Yra šiai situacijai tinkantis prancūzų posakis: kare kaip kare. Tenka apgailestauti, kad Prezidentė nelabai gaudosi istorijoje, politologijoje. Jeigu ji ir labai gerai gaudytųsi, nuo to Lietuvai nebūtų nei geriau, nei blogiau.
– Pone Račiau, kaip Jūs vertinate tokius pareiškimus korektiškumo, diplomatijos, tarptautinių santykių praktikos kontekste?
– Lietuvos Prezidentės, kaip politikės, pasisakymas nėra unikalus. Prisiminkime JAV prezidentą Gaeorge`ą Bushą ir jo pasisakymą apie blogio ašį. Kas tai yra? Koks yra to blogio ar tos ašies turinys? Kaip politikas, jis turėjo įgaliojimus taip pasakyti, nors tikrai teisinėje kalboje nėra termino „blogio ašis“. Galbūt mes per daug sureikšminame Prezidentės žodžius. Manyčiau, kad ji ir turėjo galvoje, kad Rusija savo veiksmais remia asmenis, kurie gali būti traktuotini kaip teroristai.
Tačiau pirmiausia turime išsiaiškinti, ar Rytų Ukrainoje mes apskritai galime kalbėti apie terorizmą, jo tipus ir mastą. Čia yra kur kas didesnė problema negu tai, ką Prezidentė pasakė, ką turėjo galvoje, ir panašiai.
– Kad ukrainiečiai tai vadina terorizmu yra akivaizdu. Jie pradėjo „Antiteroristinę operaciją“ ir viena formalių priežasčių greičiausiai ta, kad buvo legitimizuotas kariuomenės naudojimas valstybės viduje. Ką apie tai manote?
– R. Valatka: Ukrainiečiai norėjo, kad demokratinis pasaulis suprastų, kodėl jie taip daro.
– Galų gale Rusija numušė keleivinį lėktuvą. Pasaulio akyse tai atrodo kaip klasikinis teroristinis aktas.
– E. Račius: Prieš metus, kai Maidane prasidėjo protestai, tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius irgi pasitelkė antiteroristinį įstatymą, kad suvaldytų padėtį ir teroristais buvo vadinami žmonės, protestuojantys prieš jo rėžimą. Politikai dažnai naudoja terorizmo sąvoką, kurios turinys yra keičiamas priklausomai nuo poreikių. Ir tai, kad ukrainiečiai naudoja vidaus kariuomenę, dar nereiškia, kad yra terorizmo faktas. Kad mes kalbame apie karinius veiksmus, abejonių nekyla. Bet ar mes kalbame apie terorizmą, turėtų būti platesnė diskusija.
– Ar tokie pareiškimai neša naudą, ar daro žalą valstybei, kurios vadovas pareiškimus daro? Viena vertus, Lietuva nuskambėjo tarptautinėje žiniasklaidoje, įtakingiausiuose leidiniuose, naujienų agentūrose, televizijose. Kita vertus, Rusijos politikai, žiniasklaida pastarąsias kelias dienas taip pat daugiausiai kalba apie Lietuvą, bet jau neigiamame kontekste.
– R. Valatka: Prezidentei tai yra nauda. Per pastaruosius metus mūsų visuomenė nuėjo didelį kelią: Rusija vertinama neigiamai, Ukraina – teigiamai, ir viskas, ką prezidentė pasakys apie Rusiją, bus į naudą jai.
Prisiminkime, kad D. Grybauskaitė yra iš tų politikų, kuri pirmą kartą atėjo į valdžią kaip prorusiška veikėja. Ji tada sakė, kad mes su visokiais biedniokais bendraujam, prasidedam su visokiais ukrainiečiais, gruzinais, armėnais ir panašiai. Prieš trejus metus, kai Prezidentės paklausė apie BVP dalį gynybai, ji atsakė, esą geriau pensijas padidinkime, o ne du tankus nupirkime. Taigi, pati Prezidentė nuėjo labai ilgą kelią nuo prorusiškos veikėjos, nuo buvusios partinės mokyklos docentės iki nacionalinės veikėjos, kuri taip šneka. Jai tokie pasisakymai naudingi.
Vis dėlto nuosaikioji politologija turėtų pasakyti, kad valstybių prezidentai neturėtų kalbėti politikos apžvalgininkų kalba. Jeigu aš taip pasakyčiau, rusai irgi pyktų, bet tai nebūtų pasakyta Lietuvos vardu. Dažnai prezidentai ir premjerai taip ir elgiasi – jie tariasi su politikos apžvalgininkais, laidų vedėjais, intelektualais. Pastarieji pasako, ką reikia, ir aukštiems politikams belieka palinksėti galvomis. Dabar galima pasakyti, kad Lietuvoje nėra nei bendros politikos, nei bendro sutarimo, nei bendro interesų suvokimo. E. Račius, R. Vilimo (BFL) nuotr.
– Pone Račiau, ką Jūs manote apie tokių pareiškimų žalą ir naudą?
– Tai, ką pasakė Prezidentė, nėra kažkas naujo ir negirdėto: neva buvome visą laiką draugai o dabar taip negražiai pravardžiuojame brolišką kaimynę. Taigi, tai nieko tokio ir neįvyko. Tačiau NATO ir ypač Jungtinės Valstijos įdėmiai klauso, ką kalba jų partnerės. Jeigu yra vartojamos sąvokos, kurios neatitinka konvencinių sąvokų, kas yra terorizmas, ir JAV sutinka, kad Rusija yra teroristinė valstybė, tai ką tada darome? Kaip elgiamės?
– Jeigu yra toks pareiškimas, po jo turėtų sekti kažkoks veiksmas, bet to nėra. Jūs pavartojote žodį „pravardžiuojame“. Gal taip ir yra?
– R. Valatka: Paprastai būna taip: pasakai žodį – vienas mintyje. O kai pasieki apogėjų, viršūnę, tai ką – ant jos tik šokinėsi ir rėkausi tą patį? Šiuo atveju taktiškai blogai, nes kišenėje nepasilieki jokių kortų. Dar kartą pasikartosiu – realiai situacijos šis pareiškimas nepakeitė. Mes Rusijai esame priešai, taikinys, buvome ir liksime blogiečiai. Tačiau norėtųsi, kad mūsų valstybės vadovė pasiliktų kišenėje vieną kitą kortą, kurią šiame žaidime galima būtų išmesti. Dabar koziris mestas. O kas toliau?
– E. Račius: Svarstant, kodėl Prezidentė taip pasakė, vienas motyvų galėtų būti tas, kad Lietuva ilgą laiką užėmė poziciją, jog mes lyg ir tempiame vangiai į įvykius reaguojančią Europą, Jungtines Valstijas, mes bandome būti avangardu. Galbūt tai siekis pradėti diskusiją tikintis, kad kas nors pakels pirštinę ir pradės diskutuoti ne tik Rusijoje, bet ir Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, kitose valstybėse. Kad terorizmo sąvoka būtų pradėta naudoti ir Rusijos atžvilgiu.
