DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tv3.lt nurodė, kad didžiausias atlyginimų augimas šiemet buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, t.y., restoranuose ir viešbučiuoose.
„Priežastis yra vienareikšmiška – šiame sektoriuje dominuoja minimali alga, tad minimalios algos kėlimas ir lėmė, kad darbo užmokestis didėjo apie 14 proc., kai visame ūkyje tas augimas siekė apie 8 proc. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiame sektoriuje šešėlis irgi yra vienas reikšmingiausių. Reikšmingas augimas buvo ir apdirbamojoje gamyboje – ten darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. buvo arti 10 proc.
Apdirbamoji pramonė – labai plati sritis, į kurią įeina ir „Orlen“, ir mažiausios gamyklėlės, tekstilė, farmacijos pramonė. Visos pramonės vidurkis yra didesnis nei vidurkis Lietuvoje ir jie turėjo reikšmingus pokyčius. Vėlgi, tai yra ganėtinai normalu, kai vidutinė alga yra keliama, tačiau jų pelningumas taip pat šiemet buvo neblogas, tad jie turėjo erdvės darbo užmokesčių didinimui“,– dalinasi J. Rojaka.
Klestinti paslaugų sfera
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tv3.lt sakė, kad didesnių iššūkių nepatyrė eksportuotojai, dirbantys su Vakarų rinka, ypač su Skandinavija. Taip pat didelį teigiamą šuolį pasiekė paslaugų sektorius.
„Manau, kad didžioji paslaugų sektoriaus dalis sulaukė tik teigiamų naujienų. Gyventojų perkamoji galia didėjo, o kainos kai kurių paslaugų kilo taip pat labai ženkliai. Tad paslaugų sektoriui metai buvo labai geri. Tenka bendrauti su nemažai verslininkų, tai jie nedrąsiai sako, kad net per gerai viskas. Pagrindinis to kriterijus – kaina. Augo užimtumas, buvo didesnis kiekis klientų ir žmonės buvo linkę daugiau mokėti. Nors nėra visiškai taip, kad euras lygus litui, bet paslaugų kainos yra ženkliai išaugusios, ir tai matosi statistiškai.
Prekybai – taip pat buvo geri metai, jie neturėtų kažkuo skųstis. Taip pat ir statybos sektoriui. Nors dažnai jį mini, kad metai čia buvo ne tokie geri, bet statybų sektorius dėl ES paramos ir dėl mažesnių valstybės investicijų programos kentėjo, tačiau, kalbant apie gyvenąmąjį būstą, 2016-ieji statybų sektoriui buvo tikrai neblogi“, – kalbėjo ekonomistas.
Pirmaujančios savivaldybės
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tv3.lt nurodė, kad dauguma savivaldybių 2016-aisiais didelio džiaugsmo neturėjo. Visgi kai kurios sugebėjo įvykdyti savo finansinį planą dar anksčiau laiko:
„Kalbant apie tai, kam didžiausius biudžetus surenka mokesčių inspekcija, turime Elektrėnų savivaldybę, kuri per 11 mėn. Šį planą jau įvykdė ir Utenos rajonos , Neringos, Druskininkų ir Birštono savivaldybės“, – nurodė R. Čapas.
Lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d., Vilnius tuomet turėjo 101. 6 mln. pradelstos skolos, o visų savivaldybių pradelsta skola siekė virš 110 mln. eurų. Spalio 31 d. dienai pradelsti visų savivaldybių įsiskolinimai siekė beveik 90 mln. eurų. Tad bendra savivaldybių skola permetus sumažėjo 20-čia mln. eurų.
R. Čapo teigimu, kai kurios savivaldybės neturėjo pradelstų skolų:
„Pradelstų įsipareigojimų neturėjo Birštono, Druskininkų, Kauno miesto, Neringos, Šiaulių miestų, Akmenės rajono, Alytaus rajono, Ignalijos rajono, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos raj,ono Lazdijų rajono, Molėtų rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Šakių rajono, Tauragės rajono, Trakų rajono, Zarasų rajono, Eletrėnų, Kalvarijų, Kazlų rūdos ir Pagėgių savivaldybės pradelstų įsipareigojimų neturėjo“, – kalbėjo R. Čapas.
Didėjančios pašalpos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) raštu pateiktame atsakyme teigiama, kad gyvenimas šiais metais gerėjo ne vienai žmonių grupei. Pirmiausia SADM išskiria, kad palengvėjo ligos pašalpų gavimas:
„Jei norima gauti ligos pašalpą iš „Sodros“ biudžeto, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ vieną kartą ir kaskart asmeniui susirgus ligos išmoka bus skiriama automatiškai. Prašymą galima pateikti tiesiogiai internetu arba atvykus į skyrių.
Socialinio draudimo išmokos (pensijos, pašalpos) 2016 metais didėjo dėl einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (nuo 431 iki 445 Eur) ir bazinės pensijos didinimo (nuo 108 eurų iki 112 eurų). Dėl to vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, padidėjo apie 8 eurus; tam reikėjo papildomai apie 74 mln. eurų“, – rašoma SADM komentare.
2016 m. gruodį baigiamos kompensuoti senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos dėl bendro pensijų mažinimo (buvo mažintos visos, didesnės, nei 650 Lt dydžio pensijos). Kompensacijas gavo apie 500 tūkst. pensininkų.
2016 m. birželio mėnesį pirmąją kompensacijų dalį (33 proc. apskaičiuotos sumos) gavo dirbę senatvės pensininkai (dirbantiems senatvės pensininkams sumažintos pensijos buvo papildomai mažinamos pagal gaunamo atlyginimo dydį) ir dirbę valstybinių pensijų gavėjai (kuriems valstybinės pensijos buvo sumažintos dideliu mastu). Šis kompensavimas palies 84,4 tūkst. senatvės pensijų gavėjų“, – sako SADM specialistai.
Pagalba namuose
Ministerijos teigimu, neįgalieji ir senyvo amžiaus žmonės turėjo daugiau galimybių gauti kompleksinę pagalbą namuose:
„2016 m. pradėti įgyvendinti integralios pagalbos plėtros projektai, kuriuos įgyvendinant integrali pagalba (socialinė globa ir slauga) į namus senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms bus teikiama visose šalies savivaldybėse (išskyrus Neringos m.). Mobilios specialistų komandos teikia pagalbą į namus, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami sveikatos priežiūros specialistai. 2013-2015 m. tokia pagalba buvo prieinama tik 21-oje savivaldybėje. Planuojama, kad integralią pagalbą gaus apie 4000 neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų ir šeimų“, – teigiama ministerijos komentare.
Būsto nuomotojai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiemet lengviau gyventi buvo norintiems nuomotis būstą:
„Siekiant sudaryti galimybes visiems asmenims (šeimoms) 2016 metais gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą iš jų pasirinkto, būsto kreditus teikiančio banko, ministerija peržiūrėjo kredito įstaigoms patvirtintus metinius limitus ir juos padidino 6 mln. eurų. Rezultate daugiau kaip 700 asmenų (šeimų) suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai“, – rašoma komentare“, – sakoma ministerijos pranešime.
Nepasiturintieji ir mokiniai
Specialistai sako, kad nepasiturintys gyventojai taip pat galėjo džiaugtis didesne parama:
„Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais nustatyta, kad proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išplėstas aplinkybių sąrašas, kai socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schema nebus taikoma, sudarytos palankesnės sąlygos gauti papildomos socialinės pašalpos dalį įsidarbinus ir kt. Taip sudarytos palankesnės sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrintas piniginės socialinės paramos adekvatumas, didinama darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Taip pat didėjo parama mokiniams. Ministerijos teigimu, nuo 2016 m. 25 procentais padidinta mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų suma nuo 1,2 iki 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 45,6 iki 57 eurų). Planuojama, kad 2016 m. paramą mokinio reikmenims įsigyti gaus apie 60 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
Darbo užmokestis
Taip pat didėjo ir darbo užmokestis: nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatyta 350 eurų minimalioji mėnesinė alga (prieš tai buvo 325 eurai), o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 eurų. MMA padidinimas iki 380 eurų palietė apie 350 tūkst. darbuotojų.
Taip pat augo ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis:
„Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 793,3 EUR ir, palyginti su 2015 m. trečiuoju ketvirčiu (735,1 euro), padidėjo 7,9 proc. Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“, – rašoma ministerijos pranešime.
Ministerija nurodo, kad šie metai buvo lengvesni ir neįgalių vaikų globėjams. Atsakyme tv3.lt rašoma, kad teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 BSI (šiuo metu – iki 1216 Eur) dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją turės ir globėjų (rūpintojų), kuriems paskirta nuolatinė vaiko globa (rūpyba), šeimos, auginančios neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Smurtas šeimoje
SADM teigi, kad patiriantys smurtą šiemet sulaukė daugiau valstybės paramos:
„Valstybės skiriamos lėšos specializuotai kompleksinei pagalbai 2016 m., lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 2,5 karto, nuo 266 tūkst. eurų 2015 m. iki 666 tūkst. eurų 2016 m. Buvo stiprinamos specialistų kompetencijos dirbti komandoje, teikiant pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, organizuoti mokymai, kuriuose dalyvavo savivaldos, policijos, NVO bei kitų institucijų atstovai. Per 2016 m. devynis mėnesius pagalba buvo suteikta apie 8 tūkst. žmonių“, – rašoma laiške.
