Šios problemos aptartos sąjungos penktadienį organizuotame renginyje „Teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien“.
„Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška. Teismai negauna jų poreikius užtikrinančio finansavimo, atlyginimai teisėjams neatstatyti į 2008 m. lygį, nuolat neužpildomi teisėjų etatai, pastoviai trūksta ir teisėjo padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų“, – rašoma pranešime.
Pasak jo, teismų sistema dėl mažų atlyginimų, didelio darbo krūvio nebesulaukia pretendentų į teismui svarbias pareigybes – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių.
Teisėjų sąjunga pažymi, kad ši problema itin opi didžiuosiuose miestuose.
„Tapti teisėjais norinčiųjų mažėja, o pastaruoju metu teisėjai palieka pareigas savo noru dėl didelio darbo krūvio, personalo trūkumo, nekonkurencingo atlyginimo. Dažnai teismus palikę teisėjai papildo advokatų ar kitų teisininkų specialybių gretas“, – skelbia sąjunga.
Pabrėžiama, kad kandidatų į laisvas teisėjų vietas šiuo metu yra mažiau nei laisvų teisėjų etatų, o situacija didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – darosi grėsminga. Pastebėta, kad ir tie patys atrankoje dalyvaujantys kandidatai ne visuomet pripažįstami tinkamais eiti teisėjo pareigas.
Konstatuojama, kad valstybės teismams skiriamas jų poreikių neužtikrinantis finansavimas lemia problemas, kai susidaro skolos už pašto paslaugas, ir kitas būtinąsias išlaidas.
„Nutarta, kad kokybiškam teisingumo vykdymui, teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimui reikalingas nepriklausomo, teismų poreikius atitinkančio finansinio ir materialaus aprūpinimo mechanizmo sukūrimas“, – skelbiama pranešime.
