„Papasakosiu istoriją. Nė neįtariau, kad šioje kirpykloje dirba tokie žmonės. Kad ligoninėje dirba žmonės, vadinami mėsininkais, jau žinojau, bet kad kirpėją galėsiu pavadinti tokia, net neįtariau.
Nuvažiavome ten su metukų laiko mažyliu. Aplinka stilinga, gana jauki yra erdvė vaikams, taip pat – miniatiūrinis šuniukas, miegantis krėsle. Pirmasis įspūdis – super.
Teko laukti eilėje, bet kur geras specialistas ten visada eilės, ane? Pasirodo, labai klydau.
Mažylis nuėjo į vaikučiams skirtą erdvę pažaisti, vos kirpėja įjungia feną, mažylis lekia viską metęs pas mamą, akivaizdu bijo, o dar ir mes čiulbam, kad jis nebijotų.
Na, sulaukiam savo eilės ir prasideda šou... Suprantu mažas vaikutis yra iššūkis ir dar tokio amžiaus, kai bijo svetimų žmonių, bet mūsų mažylis jaučiasi gan komfortiškai, tai kaip ir viskas būtų tvarkoj.
Kirpėja net nesiteikia su vaiku pasisveikinti ar galvele paglostyti. Ji iškart įjungia kirpimo mašinėlę ir pradeda nuo ausytės pusės kirpti.
Vaikas, natūralu, išsigąsta, pratrūksta verkti, gintis ir lipti lauk iš mašinos.
Mama pati pasiūlo pasiimti vaiką ant kelių, palaikyti, bet, kaip sakoma, burtas mestas. Aš lakstau aplink klykiantį vaiką su planšete, mama bando perrėkti vaiką ir jį nuraminti, o kirpėja kerpa.
Su mašinėle, su žirklėmis ir vėl mašinėle po nosimi burbėdama: „Na va matai, žirklės, va kerpu“ ir panašiai.
Pabaigoje ji dar paklausė, ar su fenu nupūsti plaukučius nuo drabužių, tačiau aš tada nesusilaikiau – ėmiau rėkti, kad jau gana.
Iš pradžių galvojau, kad greitai dirba, nes tikrai nelengva, kai vaikas sukioja galvą ir bando gintis, bet po visko supratau – kad esmė yra pinigai. 10 minučių kainuoja 10 eurų, todėl matematika – paprasta.
Žmoniškumo nulis. Supratau, kodėl keliskart buvo pasakyta, kodėl beveik visi vaikai verkia.
Vis dėlto, pirmą kartą kerpamas kitos kirpėjos, mano vaikas net necyptelėjo. Žinoma, ji užtruko ilgiau, nes vis kalbino vaiką, vis taikėsi prie jo.
O čia: „laikykite vaiką. Atsukit“. Košmaras ir tiek. Kaip žmogus gali dirbti su vaikais, neturėdamas draugiškumo ir supratimo, kad mums, suaugusiems, ūžiantys prietaisai yra suprantamas dalykas, tačiau mažam žmogučiui net galvytės paglostymas gali sukelti baimę“, - pasipiktinusi rašė moteris.
Skaitytojai, jeigu ir jūs pastebėjote tai, kas patraukė jūsų akį arba išgirdote istoriją, kuri, manote, yra verta ne tik jūsų, bet ir tv3.lt skaitytojų dėmesio, dalinkitės ją siųsdami [email protected]
