Kamera artėja prie gražios blondinės, miegančios ant pievelės. Ant jos vokų, žandų, kaklo ir rankų galima pamatyti raudonų žymių. Jos trijų metų duktė, linksmai bėganti pro šalį, pažadina ją. Ji pabunda ir pradeda šaukti, desperatiškai draskyti orą, tarsi norėdama nuvyti įsivaizduojamus įniršusius paukščius. Po kelių sekundžių, ji, verkdama čiumpa dukterį ir stipriai ją apkabina. Štai prie kokios būsenos Alfredas Hitchcockas privedė Tippi Hedren.
A. Hitchcocko filmai žiaurūs, bet jo elgesys už scenos buvo dar baisesnis. Šioje pagrindinėje filmo “The Girl” scenoje T. Hedren, kurią vaidina Sienna Miller, iš naujo išgyvena scenos, kurioje ką tik nusifilmavo, baimes. Čia turimas omenyje filmas "Paukščiai" (“The Birds”) – kraupus A. Hitchcocko kūrinys, kuriame ankščiau buvę draugiški paukščiai virsta grėsme.
Kai buvo filmuojamas kulminacinis filmo epizodas, kuriame Melaniją – Hedren personažę – užpuola agresyvus varnėnų pulkas, 62 metų režisierius (jį vaidina Toby Jonesas) pažadėjo nervingai žvaigždei – naiviam eks modeliui, pirmą kartą išbandžiusiam save pagrindiniame vaidmenyje ir jau stipriai išmuštai iš vėžių po glaudaus kontakto su plunksnuočiais – kad ši scena bus trumpa ir jis joje naudos tik mechaninius paukščius. Iš tiesų, kai T. Hedren pasirodė studijoje, ji pamatė kelis narvus su įpykusiais varnėnais, su kuriais jai vėliau teko turėti reikalų.
Negailestingi filmavimo grupės nariai tvirtino paukščius prie jos kūno ir mėtė juos į ją, be to, tai truko ne kelias valandas, o penkias dienas. Varnėnai nuolat kapojo jos veidą, palikdami jame žymių.
Tuo metu režisierius nedarė nieko, kad ją nuramintų – tiesiog stovėjo šalia ir stebėjo, kaip jo kameros filmuoja siaubą jos veide. A. Hitchcockas gąsdino T. Hedren labiau nei paukščiai. Ši kraupi patirtis aktorei padarė didelę traumą. Po filmavimo gydytojas ją penkioms dienoms išsiuntė gydytis.
Tačiau kodėl režisierius, išgarsėjęs po tokių klasikinių filmų kaip “Svaigulys” (“Vertigo”), “Į šiaurę per šiaurės vakarus” (“North by North West”) ir “Psichopatas” (“Psycho”), taip sadistiškai elgėsi su “Paukščiai” žvaigžde? Filmas “Mergina”, kurio scenarijų parašė Gwyneth Hughes po ilgų pokalbių su T. Hedren, parodo, kad dėl viso žiaurumo buvo kalta jo meilė.
Pastebėjęs T. Hedren reklamoje ir pasiūlęs jai nusifilmuoti kine, A. Hitchcockas manė, kad galės iš 32 metų moters nulipdyti tai, ko jam norėsis – tarsi ji būtų plastikinė figūrėlė. Ignoruodamas savo žmonos Imeldos Staunton nuogąstavimus, jis galiausiai įsimylėjo nepasiekiamą blondinę. Tačiau kai ji jį atstūmė, aistra virto neapykanta. A. Hitchcockas virto viršininku-persekiotoju. Jis analizavo T. Hedren parašą ir liepė savo padėjėjams ją sekti, kai ji grįžinės namo, kad žinotų, ar ji bendrauja su kitais vyrais.
Kitas – ir paskutinis – filmas, kuriame jis jai davė vaidmenį, tapo "Marnė” (“Marnie”). A. Hitchcockas privertė T. Hedren nusifilmuoti baisioje išprievartavimo scenoje, kuria režisierius mėgavosi. Po to, kai ji atsisakė toliau su juo dirbti, ir, kadangi ją su režisieriumi siejo septynerių metų kontraktas, šis atsisakymas reiškė jos karjeros pabaigą. Ši sudėtinga akimirka, primenanti A. Hitchcocko filmus, ir buvo pavaizduota BBC2 nufilmuotame filme.
Savo išeiginę dieną S. Miller ilsisi prie baseino Keiptaune (kuris sėkmingai filme pavaizduoja 1962 metų Kaliforniją), vilkėdama marškinėlius ir šortus ir kuriam laikui išsilaisvindama nuo Tippi personažės, kenčiančios po emociškai sudėtingo vaidmens.
Aktorė specialiai važiavo į Kaliforniją, kad susitiktų su T. Hedren, kuri vis dar blaivaus proto ir prižiūri didelį kačių prieglobstį. “Aš esu girdėjusi, kad ji būna gana žiauri, ir nežinojau, ko iš jos tikėtis, - pasakojo S. Miller. – Tačiau moteris, su kuria aš bendravau, buvo šilta ir nuoširdi. Be to, ji labai graži. Jai jau 82 metai, tačiau ji vis dar liekna ir žavi”.
S. Miller dabar 30 metų. Ji susitikinėja su aktoriumi Tomu Sturridge’u ir liepos mėnesį pagimdė jam dukrą Marlow. Pasak jos, ji daugelį dalykų sužinojo būtent iš T. Hedren: “Ji papasakojo man, kad Hitchas buvo juokingas, o kai kurios jo charakterio savybės buvo žavingos. Tuo tarpu, ji iki šiol įsižeidusi, kadangi iš pradžių jis padėjo jai siekti karjeros, o vėliau ją sužlugdė. Hitchas davė, Hitchas ir atėmė”.
“Jo galvoje buvo moters idealo klišė. Jis rado žavią moterį, kuri ankščiau niekada nevaidino kine, ir nusprendė, kad galės iš jos padaryti tai, kas jam reikalinga. Jis manė, kad kuria idealią moterį – jis net nurodinėjo jai, kokiu lūpdažiu dažytis. Iš pradžių ji klausė, manydama, kad viskas taip ir turi vykti filmavimo aikštelėje. Tačiau palaipsniui jo manija vis didėjo”.
“T. Hedren nesiruošė žaisti šio žaidimo. Atstūmusi režiesierių ir atsisakiusi pažeisti moralinį kodeksą, ji jam tapo nepasiekiama. Ir, žinoma, jis ėmė jos geisti dar labiau. Visi mes norime to, ko negalime turėti, ypač tokie žmonės, kaip Hichcocas, kuris save labai gerbia”, - pridūrė S. Miller.
“Tas faktas, kad jis mylėjo deivę, kuri jo nekentė, paskatino pačių baisiausių jausmų išsiveržimą. Todėl jis nusprendė sukurti jai kuo daugiau nepatogumų, pavyzdžiui, šokiruoti ją, deklamavo jai grubius eilėraščius, kai ji ėjo pro šalį. Jis padarė jai didelę psichologinę traumą”.
Tikėtina, kad baisiausia yra tai, kad Hitchas žlugdė jos karjerą, kai ji neatsakė į jo jausmus. “Jis ne tik atsisakė su ja dirbti po “Marnės”, bet ir neleido to daryti niekam kitam, - pasakojo S. Miller. – Ji priklausė jam, ir jeigu jis negalėjo su ja dirbti, tai ir niekas neturėjo to daryti. Kai baigėsi jos septynerių metų kontraktas, ji jau buvo praleidusi visus savo šansus”.
Tačiau filmas “Mergina” nėra bandymas apjuodinti A. Hitchcocką. Filmas nevaizduoja jo kaip monstro – greičiau, pabrėžia tuos gilius psichologinius defektus, kurie nuodijo režisieriaus gyvenimą.
Paskutinis klausimas: ar šiomis dienomis režisieriai taip elgiasi?
“Ne! – atsakė S. Miller. - Hitchas visus slopino. Mūsų dienomis žmonės tiesiog nesitaikstytų ir nežiūrėtų į tai pro pirštus. Jeigu dabar kuris nors režisierius taip elgtųsi, jis atsidurtų teisme už seksualinį priekabiavimą”.
Aktorė Imelda Stounton su ja sutinka: “Mes, aktoriai, kaip vaikai – mus reikia maitinti ir girti, ir mes būsime patenkinti. Šis diktatoriškas tonas jau praeityje, ir režisieriai nustojo su mumis blogai elgtis. Filmo “Mergina” titruose reikėtų parašyti :”Filmuojant šį filmą nei vienas aktorius nenukentėjo”.
