Seimas raginamas įsipareigoti patvirtinti buvimą nepaprastųjų aplinkybių, kurioms atsiradus Lietuvos bankas ir Vyriausybė galėtų keisti lito kursą.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančioms opozicijai priklausančių „darbiečių“ parengtoms Lito patikimumo įstatymo pataisoms.
Ar pataisas svarstyti, Seimas balsavo net du kartus: po pirmo balsavimo balsai pasiskirstė po lygiai, o antrąkart už svarstymą balsavo 41 Seimo narys, prieš - 10, o susilaikė 24 parlamentarai.
Jų iniciatorius Vytautas Gapšys tvirtino, kad lito likimas yra svarbus klausimas, todėl „apsisprendime tokiu klausimu turėtų dalyvauti visos svarbiausios šalies institucijos“.
„Seimas nesikištų į lito kurso nustatymą - tai ne jos kompetencija. Tai padarytų Vyriausybė ir Lietuvos bankas“, - kalbėjo V.Gapšys.
Konservatorius-krikdemas Saulius Pečeliūnas aiškino, kad tokio įstatymo svarstymas - žalingas Lietuvos įvaizdžiui.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys priekaištavo: „Tai, ką išdarinėjo premjeras čia (Seime - BNS) lito patikimumui pakenkė 56 kartus daugiau“.
Šiuo metu galiojantis Lito patikimumo įstatymas numato, kad Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe, gali keisti lito kursą esant nepaprastoms aplinkybėms, tačiau jų nedetalizuoja - nepaprastų aplinkybių sąvoka ir požymiai neapibrėžti.
Jeigu Seimas „darbiečių“ pataisą priimtų, nepaprastų aplinkybių, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, egzistavimą patvirtintų Seimas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
