Aplinkosaugos organizacijoms JT šalis raginant tai padaryti nedelsiant ir leisti susitarimu įsigalioti, Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltą patikina, kad bent jau Lietuvoje siekiama užtikrinti kuo skubesnį dokumento ratifikavimo procesą.
2023 m. birželio 19 d. JT priėmė jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ susitarimą).
URM duomenmis, BBNJ susitarimu siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir tvarų jos naudojimą jūrų teritorijose esančiose už nacionalinių jurisdikcijų ribų. Tokios teritorijos sudaro beveik du trečdalius pasaulio vandenyno ir apie 95 proc. jo tūrio, įskaitant atvirą jūrą bei tarptautinį jūrų dugną.
BBNJ susitarimas apima tokius klausimus, kaip jūrų genetiniai ištekliai, gaunamos naudos pasidalijimas, saugomos jūrų teritorijos, aplinkos poveikio vertinimas, jūrų mokslinių pajėgumų stiprinimas ir jūrų technologijų perdavimas.
Lietuva siekia kuo skubesnio sutarties ratifikavimo
URM Eltai pažymi, kad ES ir jos valstybės narės nuo pat diskusijų dėl BBNJ susitarimo sudarymo pradžios Jungtinėse Tautose aktyviai jį palaiko ir siekia plataus dokumento ratifikavimo bei greito įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, 2024 m. birželio 17 d. ES Taryba priėmė sprendimą dėl BBNJ susitarimo sudarymo (ratifikavimo) ES vardu, kuriuo ES ir ES valstybės narės įsipareigojo ratifikuoti šį susitarimą bei numatė, kad sieks tai padaryti iki 2025 m. birželį Nicoje, Prancūzijoje, vyksiančios JT Vandenyno konferencijos.
Vis dėlto, URM duomenimis, iki 2025 m. kovo 14 d. BBNJ susitarimą yra pasirašiusios 112 valstybių, įskaitant ES ir visas jos valstybes nares, o ratifikavusios – 20 šalių, įskaitant 2 ES valstybes nares, t. y. Prancūziją ir Ispaniją.
URM nuomone, Lietuvos Respublikai yra tikslinga susitarimą ratifikuoti. Siekdama užtikrinti kiek galima greitesnį ratifikavimo procesą, ministerija kreipėsi į visas kompetentingas institucijas prašydama įvertinti ir informuoti apie poreikį pakeisti ar priimti naujus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reikalingus šiam procesui įgyvendinti.
Aplinkosaugos organizacijos šalių vyriausybes ragina nedelsiant ratifikuoti susitarimą
Tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ komunikacijos vadovė Vidurio ir Rytų Europoje Marija Tomac Kroatijos naujienų portalui „H-Alter“ pabrėžė, kad ši tarptautinė sutartis yra per daug svarbi pasauliui, kad būtų pamiršta stalčiuose ir kauptų biurokratines dulkes.
„Birželio mėnesį vyks JT vandenyno konferencija. Tam, kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti mažiausiai 60 šalių, įskaitant ES nares. Kroatija kaip šalis, kurios identitetas yra gyvybiškai susijęs su jūra, turėjo būti viena iš pirmųjų tai padariusių valstybių. Nuo tada, kai Kroatija prieš pusantrų metų pasirašė susitarimą, iš atsakingų institucijų negavome jokios papildomos informacijos apie tolesnius sutarties ratifikavimo veiksmus“, – teigė M. Tomac.
„Raginame institucijas skubiai inicijuoti susitarimo ratifikavimo procesą Parlamente, o Kroatiją – ne vėliau nei iki šių metų birželio pradžios oficialiai pateikti ratifikavimo dokumentą JT sekretoriatui“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Lenkijos mokslininkai kovo 12 d. parašė atvirą laišką ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui su prašymu sutartį ratifikuoti kuo greičiau, informuoja šalies laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
„Akivaizdžios Europos vadovų pastangos didinti saugumą turėtų būti siejamos su jūrų teritorijų už nacionalinės jurisdikcijos ribų apsauga, tyrinėjimu ir tvariu naudojimu. Be to neįmanoma realiai pagerinti jūrų ir vandenynų saugumo. Mokslo pasaulis dėl šio klausimo sutaria – būtina skubiai paspartinti veiksmus, susijusius su vandenynų ekosistemų apsauga, ir suintensyvinti pastangas kurti visiškai saugomas jūrų teritorijas“, – teigiama laiške.
„JT susitarimas dėl vandenynų suteikia vilties, kad ekosistemų nykimą galima veiksmingai sustabdyti. Mokslas atliko savo darbą, nustatydamas grėsmes ir jų poveikį vandenynams. Dabar politikos formuotojai turi imtis ryžtingų ir skubių veiksmų, kad būtų veiksmingai apsaugota ir atkurta vandenynų gyvybė, kuri yra labai svarbi bendrai mūsų ateičiai ir atitinka visų valstybių politinius interesus“, – priduriama dokumente.
Tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ atstovai Graikijoje šalies naujienų portalui „Efsyn“ pažymėjo, kad Graikijos aplinkosaugos organizacijos taip pat spaudžia Vyriausybę sutartį ratifikuoti kuo greičiau.
Graikijos ministras pirmininkas pabrėžė, kad šalies Vyriausybė susitarimą ketina ratifikuoti. Tokį ketinimą taip pat išreiškė ir Parlamento Aplinkos komiteto pirmininkė Dionysia-Theodora Avgerinopoulos. Per „Greenpeace“ ir kitos tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos „World Wide Fund for Nature“ surengtą konferenciją D. T. Avgerinopoulou pažadėjo, kad sutartis bus ratifikuota netrukus, 2025 m. pradžioje, ir kad Graikija į Nicą vyks su ratifikuotu susitarimu.
Austrijos užsienio reikalų ministerija šalies laikraščiui „Der Standard“ pabrėžė, kad šalis siekia, jog susitarimas būtų ratifikuotas iki šių metų pabaigos, o šiuo metu rengiami visi tam reikalingi dokumentai.
„ES ir visų ES valstybių narių politinis tikslas – kuo greičiau ratifikuoti susitarimą, o ES valstybės narės tai padarys pagal savo nacionalines ratifikavimo procedūras“, – informacija pateikia Austrijos užsienio reikalų ministerija.
„ES ir ES valstybės narės yra vienos iš didžiausių BBNJ susitarimo rėmėjų, todėl ES ir visos 27 valstybės narės, įskaitant Austriją, šią konvenciją pasirašė 2023 m. rugsėjo mėnesį – iš karto po to, kai ji buvo pateikta pasirašyti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad 2023 m. JT šalys narės oficialiai patvirtino po ilgus metus trukusių derybų pasiektą atvirosios jūros apsaugos susitarimą, kuriuo siekiama apsaugoti pasaulio vandenynus ir jų biologinę įvairovę. Derybos truko daugiau nei 15 metų. JT generalinis sekretorius António Guterresas susitarimą pavadino istorine sėkme.
Atvirąja jūra vadinama apie 60 proc. pasaulio jūrų, kurios nepatenka į šalių išskirtines ekonomines zonas, nes nuo artimiausios pakrantės yra nutolusios daugiau nei 370 km.
Šiuo metu tarptautinėmis sutartimis apsaugota tik maždaug 1 proc. atvirosios jūros. Įsigaliojus minėtam susitarimui, tarptautiniuose vandenyse bus galima nustatyti saugomas teritorijas. Susitarimas taip pat įpareigos pasaulio valstybes atlikti planuojamos veiklos atvirojoje jūroje poveikio aplinkai vertinimą.
Kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti mažiausiai 60 valstybių, po to turi praeiti dar 120 dienų.
Aplinkosaugos organizacijos ragina geriau saugoti pasaulio jūras dėl klimato šilimo, taršos ir peržvejojimo keliamų pavojų. Vandenynai pagamina pusę deguonies Žemės atmosferoje ir sugeria didelę dalį dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
