Lietuva aktyviai prisidės prie daugelyje Europos miestų rengiamos tarptautinės akcijos "Judrioji savaitė".
Aplinkos ministerijoje ketvirtadienį surengtame šalies savivaldybių specialistų susitikime tartasi, kaip labiau atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, raginti miestelėnus asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo labiausiai urbanizuotose teritorijose.
Judriosios savaitės metu siūloma kuo mažiau naudotis automobiliais, daugiau vaikščioti pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu, aplinkos neteršiančiomis susisiekimo priemonėmis. Juk vienas pagrindinių atmosferos teršalų šaltinių - transportas.
Visiškai nesinaudoti automobiliu miestelėnai kviečiami rugsėjo 22-ąją, kuri tradiciškai skelbiama "Diena be automobilio". Apie ketinimą dalyvauti šioje akcijoje jau pareiškė 20 Lietuvos miestų bei rajonų. Tai Vilnius, Kaunas ir Kauno rajonai, Klaipėda, Neringa, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Biržai, Jonava, Joniškis, Jurbarkas, Pasvalys, Rokiškis, Švenčionys, Trakai, Ukmergė, Utena, Visaginas ir Zarasai.
Kadangi 2003-ieji paskelbti Neįgaliųjų metais, Europos judriosios savaitės metu siūloma ypač daug dėmesio skirti žmonėms su negalia - pasirūpinti, kad būtų sudarytos sąlygos jiems judėti gatvėmis, važiuoti viešuoju transportu. Lietuvoje jau irgi stengiamasi aplinką pritaikyti neįgaliesiems. Į jų poreikius atsižvelgiama remontuojant gatves bei šaligatvių dangą, įrengiant naujus infrastruktūros elementus.
Pavyzdžiui, pernai Kaune atidarytoje naujoje požeminėje perėjoje prie geležinkelio stoties įrengti specialūs keltuvai neįgaliesiems. Sektiną iniciatyvą parodė šalies miškininkai. Kretingos urėdija Šventojoje žmonėms su negalia nutiesė specialius lentinius takus per kopas iki pat jūros ir įrengė jiems pritaikytą poilsinę. Generalinis urėdas paprašė kitų šalies urėdijų pasekti kretingiškių pavyzdžiu ir iki šių metų pabaigos įrengti po tokią poilsinę.
Europoje saugant aplinkos orą nuo transporto taršos žmonės itin skatinami važinėti "žaliosiomis" susisiekimo priemonėmis. Iš jų populiariausia - dviratis. Nors Lietuva šiuo požiūriu ir negali prilygti olandams ar danams, tačiau kai kurių savivaldybių pastangos įrengti kuo daugiau dviračių takų nuteikia optimistiškai ir sulaukia didelio visuomenės pritarimo.
Neringos savivaldybė artimiausiu laiku planuoja iki Smiltynės pratęsti nuo Nidos ligi Juodkrantės vedantį dviračių taką. Šiauliuose lapkričio pabaigoje bus baigtas įgyvendinti dviračių transporto populiarinimo projektas. Jo vaisiai - prie 5 miesto mokyklų įrengtos aikštelės dviračiams laikyti ir nutiesti takai jais privažiuoti.
Šiaulių mieste ir priemiestyje yra apie 70 km dviračių takų, planuojama tiesti taką į Kryžių kalną, rekonstruoti taką į Bubius. Kaune šiuo metu yra apie 40 km dviračių takų, o pagal miesto Tarybos sprendimu patvirtintą šių takų plėtros schemą jų turėtų būti įrengta apie 170 km.
Panevėžys turi apie 100 km dviračių takų sistemą, kuri jungia miestą su artimiausiomis gyvenvietėmis. Dviratininkams, pėstiesiems ir žmonės su negalia ypač patogi miesto Laisvės aikštės pėsčiųjų zona, sujungta su kelioms gatvėmis. Pėsčiųjų takai - dar vienas veiksmingas būdas skatinant žmones mažiau naudotis automobiliais.
Pavyzdžiui, Kaune dabar yra apie 500 km tokių takų ir jų kasmet planuojama įrengti nuo 0,5 km iki 1 km.
BNS
