Klimato kaitos fondo sukūrimas ir jo finansavimo galimybės - viena iš kelių aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pokalbio temų susitikime su Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Danijos ambasadoriais.
Užsienio šalių atstovai domėjosi Lietuvos pozicija dėl dalyvavimo Kopenhagos susitarime.
Šių metų gruodžio mėnesį Kopenhagoje įvyks pasaulio šalių pasitarimas, kuriame bus ieškoma būdų sumažinti išmetamųjų dujų sukeliamą "šiltnamio efektą". Vienas iš tokių būdų - sukurti Klimato kaitos fondą, iš kurio būtų finansuojamos besivystančios šalys, kad sušvelnintų jų prisitaikymą prie klimato kaitos. Tam iki 2020 m. prireiktų apie 100 milijardų eurų per metus. Europos Sąjungai tektų finansuoti apie 10-30 proc. tarptautinės paramos.
Pastaruoju metu Europos šalių vadovai tariasi tarpusavyje ir bando nusistatyti optimalias Klimato kaitos fondo finansavimo galimybes. Aplinkos ministerijoje penktadienį apsilankiusius ambasadorius domino, ar Lietuva sutinka prisidėti prie Kopenhagos susitarimo ir ar sutinka, kad Europos Sąjunga apmokestintų Lietuvos įmones dėl jų daromos žalos atmosferai.
Kalbėdamasis su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos ambasadore Lietuvoje Ulrika Kronenberg-Mosberg, Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Saimonu Batu ir Danijos Karalystės ambasadoriumi Lauridsu Mikaelsenu aplinkos ministras G. Kazlauskas teigė, kad Lietuva pritarė bendrai ES pozicijai dėl šiltnamio dujų mažinimo.
Mūsų šalis prisijungs prie Kopenhagos susitarimo, jei kitos išsivysčiusios šalys taip pat įsipareigos siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, o besivystančios šalys prisidės pagal savo įsipareigojimus ir atitinkamus pajėgumus.
