Valstybė nori atimti prieš du dešimtmečius kaimo gyventojams išdalytus, o dabar jų nenaudojamus asmeninio ūkio sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba suskato dar aktyviau tikrinti, ar tinkamai naudojama asmeninio ūkio žemė. Jei nustatoma, kad ji apleista ar suteikta neteisėtai, tokia žemė grąžinama į Laisvos valstybinės žemės fondą. „Toks procesas – dar vienas smūgis kaimui. Jei bus atimti trihektariai, niekas nepirks keliolika arų teturinčių sodybų ir netvarkys aplinkos“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus vadovas Romas Docius.
Nepirks sukrypusių trobų
Žlugus kolūkiams, asmeninio ūkio žemės kaimo gyventojams reikėjo, kad išlaikytų gyvulius ir turėtų iš ko pragyventi. Pasak Joniškio rajono ūkininkės Lilijos Šermukšnienės, anuomet trihektariai ir dvihektariai žmones gelbėjo nuo skurdo, padėjo vaikus išauginti. „Bet dabar kaime jau kita situacija, todėl asmeninio ūkio žemės naudotojai turi apsispręsti: išsipirkti tuos sklypus arba jų atsisakyti“, – pastebėjo ji.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas palaiko Žemės ūkio ministerijos sprendimą į laisvą valstybinės žemės fondą grąžinti asmeninio ūkio žemę, jei ji nenaudojama pagal paskirtį. Anot jo, tokie sklypai tik platina piktžoles, todėl turėtų atitekti žemę dirbantiems ūkininkams.
Kelmės rajono ūkininkas Romas Docius yra kitokios nuomonės. „Jei iš kaimo gyventojų bus atimti tie 2 ar 3 hektarai, jų sodybos su keliolika arų liks nepatrauklios. Bus daugiau praradimų nei naudos. Išmirus seniems gyventojams, teliks sukrypusios trobos, kurių niekas nenorės pirkti. Nūnai pasiturintys miestiečiai perka sodybas kaimuose, tvarko aplinką, išsikasa tvenkinius, sodina medžius. Tai pagyvina kaimą“, – įsitikinęs R.Docius.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iki 2013 m. liepos 1 d. 257,14 tūkst. piliečių privatizavo 560 tūkst. ha asmeniniam ūkiui jiems suteiktos žemės, su 24,63 tūkst. asmenų sudarytos sutartys dėl 51,56 tūkst. ha valstybinės žemės nuomos, o 8,5 tūkst. šios žemės naudotojų parduodami ar išnuomojami žemės sklypai (14,00 tūkst. ha) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Privatizuota ir išnuomota asmeninio ūkio žemė sudaro bemaž 95 proc. asmeninio ūkio žemės ploto. Liko neįteisinti 34,59 tūkst. ha, arba apie 5 proc., asmeninio ūkio žemės. Į tokias žemes ir nusitaikė tikrintojai. Valstybės suteiktą asmeninio ūkio žemę turi dirbti tas, kam ji buvo paskirta naudotis.
Nusavins per prievartą?
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis Nacionalinės žemės tarnybos nusitaikymą į nenaudojamą asmeninio ūkio žemę vertino santūriai.
„Jei Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba parodė tokią iniciatyvą, tai reikia paklausti ir tų žmonių, ar jie sutinka atsisakyti asmeninio ūkio žemės. Juk per prievartą neturėtų nusavinti“, – samprotavo jis.
Nenaudojama asmeninio ūkio žemė į Laisvos valstybinės žemės fondą grąžinama remiantis Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“.
Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Žemėtvarkos katedros profesoriaus Prano Aleknavičiaus, Nacionalinė žemės tarnyba, aktyviau tikrindama, kaip naudojama asmeninio ūkio žemė, ir grasindama ją atimti, ragina kaimo gyventojus pagaliau susitvarkyti jiems paskirtus sklypus. Tačiau kartu jis įžvelgė teisinę koliziją. „Atimti žemę į Laisvos valstybinės žemės fondą – ne Vyriausybės reikalas. Čia jau reikėtų paisyti įstatymo, tačiau jame numatyta, kad panaikinti tuomečių apylinkių sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo galima tik paties naudotojo prašymu“, – aiškino jis.
Svarstydamas apie apleistas žemes, profesorius retoriškai klausė: „Kodėl atimama žemė iš asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie ją apleido, o mieste gyvenantiems ir žemes dirvonuoti palikusiems savininkams tai negalioja? Juk jų yra kur kas daugiau nei asmeninio ūkio žemių neįteisinusių valdytojų?“
Kiek užtrunka valstybinės žemės pirkimas?
P.Aleknavičiaus manymu, tikrinant, kaip naudojama asmeninio ūkio žemė, svarbu išsiaiškinti, kodėl asmeniniam naudojimui skirti sklypai taip ilgai neįteisinti.
„Ar dėl to kalti tik tokios žemės naudotojai? Gal ne viską padarė ir žemės reformos vykdytojai? Juk tam, kad galima būtų privatizuoti asmeninio ūkio žemę, reikia parengti ir patvirtinti projektus. Šis procesas tikrai netrumpai užtrunka“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius.
P.Aleknavičius sakė domėjęsis, kiek užtrunka laisvos valstybinės žemės įsigijimo procesas. Pasirodo, nuo prašymo pateikimo iki pirkimo tenka palaukti vidutiniškai 5–6 metus! „Gal reikėtų ir atskiro nutarimo, kuris paspartintų žemės reformą ir paragintų greičiau suktis jos vykdytojus“, – samprotavo profesorius.
Apleido ne iš gero gyvenimo
P.Aleknavičius ir J.Kraujelis sutinka, kad prie gyvenviečių apleisti sklypai nepuošia kraštovaizdžio, tačiau pastebi, jog kaimo gyventojai ne iš gero gyvenimo neprižiūri tų žemių.
„Važiuojant per Lietuvą į akis krinta apleisti sklypai, ypač prie stambesnių gyvenviečių. Tačiau ne visuomet žmonėms papriekaištausi. Per dvidešimt metų daug kas pasikeitė. Vieni pas vaikus išsikėlė, kiti nepajėgia dirbti. O išnuomoti ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms kitą kartą neišeina, nes tie trihektariai kai kur dar į mažesnius sklypelius išskaidyti, galulaukėse atmatuoti“, – dėstė J.Kraujelis.
Apleistų ir nenaudojamų žemių nepamatysi prie Panevėžio rajono Ėriškių gyvenvietės. Ėriškių žemės ūkio bendrovė – viena iš tų, kuri, taikydama šiuolaikines technologijas, padeda asmeninio ūkio naudotojams įdirbti sklypus. Dvihektariai ir trihektariai yra sujungti į vieną plotą, kuriame auginami javai, cukriniai runkeliai ir kt. Pasak J.Kraujelio, tokių bendrovių, kurios rūpintųsi žmonių sklypais, mažai belikę.
Ieško apleistų trihektarių
Šiemet sumaišties įnešė ir trihektarių bei dvihektarių problemą vėl iškėlė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujovė, kuri ūkininkų prašymu vėliau buvo atšaukta. Buvo nurodyta, kad deklaruojant valstybinėje žemėje privaloma pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą, t.y. nuomos sutartį. Tačiau asmeninio ūkio žemės valdytojai negali pernuomoti savo sklypų. Tokiu atveju pasiūlyta sudaryti jungtinės veiklos sutartis.
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad yra gaunama nemažai nusiskundimų, jog asmeninio ūkio žemė yra nedirbama. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams pavesta patikrinti ir nustatyti, ar pats naudotojas tą žemę dirba ir deklaruoja, ar yra išnuomojęs.
Tikrintojams uoliau pradėjus domėtis dvihektariais ir trihektariais, paspartėjo iki šiol neįteisintų tokių sklypų privatizavimo procesas. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį 17,2 tūkst. asmenų įteisino (privatizavo ir išnuomojo) 37,77 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės. Dar 7,6 tūkst. asmenų patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuota, bet neįteisinta 11,92 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės.
Siūlo bausti už nepriežiūrą
Audrius Petkevičius , Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius
Asmeninio ūkio žemę aktyviai grąžinti į Laisvos valstybinės žemės fondą pradėta dar pernai. Valstybinė žemė turi būti racionaliai naudojama. Todėl reikia imtis priemonių, jei tie, kuriems buvo paskirta asmeninio ūkio žemė, arba jų palikuonys neprivatizavo jos ir nedirba. Tokiu atveju ši žemė turi būti grąžinta į Laisvos valstybinės žemės fondą. Taip pat tokia žemė grąžinama valstybei, jei nustatoma, kad ji prieš maždaug dvidešimt metų buvo suteikta neteisėtai. Jei apleista privatizuota asmeninio ūkio žemė, jos naudotojus, kaip ir kitus savininkus, galima bausti už žemių nepriežiūrą, savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokestį.
Už atimtus sklypus neatlyginama
Algis Bagdonas , Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius
Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kam asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus (pavyzdžiui, keliems šeimos nariams suteikta asmeninio ūkio žemė), taip pat kurie asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Jiems raštu išsiunčiami
įspėjimai dėl asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimo. Įspėjime nurodomas nutraukimo pagrindas bei numatoma data, iki kurios asmuo gali raštu paaiškinti, dėl ko neturėtų būti atimtas sklypas. Jei per 3 mėnesius naudotojas neatsiliepia, tokia žemė patenka į Laisvos valstybinės žemės fondą. Reikėtų pažymėti, kad asmenims už tokius sklypus nėra atlyginama.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
