Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę spalio mėnesį, parlamento mandatus būtų pasidalijusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais. Tačiau dabartinių valdančiųjų – konservatorių – džiaugsmas, palyginti su kitomis minėtomis partijomis, būtų mažiausias. Jiems rinkėjų valia vietų Seime tektų mažiausiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 21-27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų būtų balsavę už Socialdemokratų partiją – 21 proc.
Darbo partiją būtų palaikę 16 proc. potencialių rinkėjų.
Šių dviejų partijų rinkiminis populiarumas, palyginti su rugsėjo mėnesio apklausa, padidėjo: vienos – procentu, kitos – dviem procentais.
Tvarkos ir teisingumo partija, kurią spalį būtų parėmę 8 proc. rinkėjų, liktų trečia, nors ir, palyginti su rugsėju, būtų praradusi šiek tiek daugiau nei procentą rinkėjų.
Ketvirtosios pretendentės į Seimą – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – rinkimų reikalai būtų buvę prastesni. Už ją spalio pabaigoje būtų balsavę 5 proc. šalies gyventojų. Tai būtų vienu procentu mažiau nei rugsėjį, ir to pakaktų, kad partija atsidurtų prie nepatekimo į Seimą ribos.
Kitoms partijoms iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų reiktų labai pasistengti kviečiant savo rinkėjus balsuoti.
Kiek mažiau, pagal spalio mėnesio viešosios nuomonės apklausos duomenis, stengtis reiktų Liberalų sąjūdžiui. – iki 5 proc. liberalams būtų trūkę tik vienos dešimtosios procento.
Naująją sąjungą (socialliberalus) ir Krikščionių partiją tuomet būtų parėmę apie 3 proc. apklaustų rinkėjų.
Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Liberalų ir centro sąjungą bei Pilietinės demokratijos partiją spalį ketino balsuoti po 2 proc. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių.
Tautos prisikėlimo partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą ir Lietuvos liaudies partiją būtų pasirinkę maždaug po 1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau rinkėjų.
Per mėnesį nuo rugsėjo apklausos 2 procentiniais punktais padidėjo Darbo partijos palaikymas, o 1 procentiniu punktu padaugėjo ketinančių balsuoti už Socialdemokratų partiją, Liberalų sąjūdį bei Krikščionių partiją.
Per tą patį laiką 1 procentiniu punktu sumažėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo bei Valstiečių liaudininkų sąjungos populiarumas.
Trys iš dešimties – 29 proc. – respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus arba jie sakė ketiną nedalyvauti parlamento rinkimuose.
Apklausa vyko 2010 m. spalio 21-27 dienomis. Apklausta 1017 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų, 101 Lietuvos vietovėje (atrankos taške). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
