Rolando Pakso pašalinimas iš prezidento posto per apkaltą ir su tuo susijęs skandalas papildomų balų Lietuvos įvaizdžiui nesuteikė, tačiau ir nepajudino bazinės kitų valstybių nuomonės apie mūsų šalį.
"Įvaizdis iš esmės koks buvo, toks ir liko. Ne tokio tipo procesai lemia įvaizdžio pokyčius. Makroekonominių rodiklių augimas, kitų tendencijų gerėjimas siunčia strateginę žinią toms auditorijoms, kurios mums yra svarbios", - “Eltai” sakė premjero patarėjas, Informacijos apie valstybę koordinavimo komisijos pirmininkas prof. Renaldas Gudauskas.
Pasak jo, nemalonių dalykų išvengti neįmanoma - jų pasitaiko įvairiose pasaulio valstybėse, tačiau įvaizdžio pamatų jie neišjudina.
"Nenoriu sumenkinti to, kas vyko pastarąjį pusmetį. Tačiau tai įrodė mūsų demokratijos brandą, gebėjimą atsispirti negatyviems procesams", - mano R. Gudauskas.
Jo nuomone, pačios Prezidentūros institucijos įvaizdis po skandalo kryptelėjo ne į teigiamą pusę ir naujasis šalies vadovas bei jo komanda turės pasistengti jį atkurti.
"Prezidentūra visuomet buvo laikoma institucija, kuria galima didžiuotis, o dabar jos vertinimas yra pakitęs", - sakė Informacijos apie valstybę koordinavimo komisijos pirmininkas.
R. Gudauskas dvi kadencijas buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, dabar vadovauja Vilniaus universiteto Tarptautiniam žinių ekonomikos ir žinių vadybos centrui. 1996-1998 metais jis dirbo tuometinio Lietuvos prezidento, dabartinio Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko patarėju informacijos ir komunikacijos klausimais, buvo Valstybės informacijos politikos tarybos pirmininkas.
Pastarosios komisijos veikla tapo akstinu panašią struktūrą sukurti ir vykdomosios valdžios institucijoje - Vyriausybėje. Taip atsirado Informacijos apie valstybę koordinavimo komisija, dabar ryšių su visuomene specialistų pajėgos stiprinamos toliau.
Lietuvai sėkmingai baigus derybas su Europos Sąjunga (ES), Europos komitetas buvo integruotas į Vyriausybės struktūrą, kur atsirado naujas Komunikacijos ir informacijos departamentas. Šiuo metu yra formuojama komanda, joje dirbsiantys specialistai užsiims įvaizdžio projektų koordinavimu.
"Didelė dalis projektų, susijusių su Lietuvos įvaizdžiu, yra vykdoma per ministerijas, nes joms yra priskirta vienos ar kitos srities politikos formavimo funkcija, su ja susijusi informacinė, o kartu ir įvaizdžio formavimo funkcija", - sakė R. Gudauskas. Informacijos apie valstybę koordinavimo komisija pabandė tiksliau fiksuoti valdžios institucijų atsakomybės sritį bei suformuluoti pagrindinius strateginius pranešimus. Toliau komisijos funkcija liks bendrosios politikos formavimas, koordinavimas, o Vyriausybės Komunikacijos ir informacijos departamentas užsiims integralaus pobūdžio valstybės institucijų vykdomais įvaizdžio projektais.
R. Gudausko vertinimu, pastaruoju metu Lietuva vis sparčiau įgyja įvaizdį valstybės, kuri orientuojasi į modernią, žiniomis grįstą ekonomiką, įvaizdį.
Pasaulio banko ekspertų vertinimu, paskelbtu pernai, pastaraisiais metais Lietuva pasiekė pažangą keliose žinių ekonomikos srityse, visų pirma ekonominio bei institucinio režimo tobulinimo bei informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityse.
"Žinių siekianti Lietuva galėtų būti pranešimas pasauliui, kokio tipo procesai vyksta valstybėje, kuri sėkmingai žengia į Europos Sąjungą", - įsitikinęs R. Gudauskas.
Jo įsitikinimu, dabar Lietuvoje yra daugiau gero negu, pavyzdžiui, prieš keletą metų: tarptautinės korporacijos siūlo naujus projektus, yra pasiruošusios investuoti, nes besiintegruojančioje į ES Lietuvoje mato perspektyvą.
"Mes tikrai esame įdomūs pasauliui", - konstatavo R. Gudauskas.
Informacijos apie valstybę koordinavimo komisija šiuo metu iš esmės yra vienintelė institucija, plačiausiai apimanti visos Lietuvos įvaizdžio reikalus.
Panašių ambicijų turėjo viešoji įstaiga Lietuvos institutas, įsteigtas 2001-aisiais Kultūros, švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijų. Tačiau dabar jis Lietuvą propaguoja tik per kultūros, meno, mokslo ir švietimo programas.
ELTA
