Vakar gimtajame Mingės upės uostelyje prisišvartavo pasaulį apiplaukusi kintiškio kapitono Andriaus Varno vadovaujama „Ragainė II“. 2008 m. liepos 27 d. nuo jo krantinės atsišvartavęs netrukus 57–ąjį gimtadienį švęsiantis buriuotojas savo rankomis padaryta jachta aplankė 44 šalis ir įveikė apie 29 700 jūrmylių (apie 55 000 kilometrų).
Nieko neįrodinėjo
„Kaip jaučiuosi? Niekaip negaliu priprasti prie šiltesnių drabužių. O jei rimtai, tai net nežinau. Kai pamatysiu namiškius, gal bus kitaip, bet dabar viduje tvyro ramybė ir džiaugsmas, kad ir šį kartą pavyko saugiai parplaukti. Tuo labiau kad kelionės metu mačiau įvairių nelaimių, net ir labai blogų dalykų“, – likus kelioms valandoms iki prisišvartavimo Mingėje „Respublikai“ sakė A.Varnas.
Kad tai tiesa, išdavė ne tik įdegusiame ir vėjo nugairintame veide šviečianti šypsena, bet ir akys. Tokios, kokios gali būti tik laimingo žmogaus.
„Aš visada norėjau plaukti ten, kur noriu. Tikrai nieko nesiekiau nugalėti ir nieko įrodyti. Tiesiog norėjau visus paskatinti, kad verta keliauti. Ir tam nereikia milijonų, triukšmingų akcijų ir garsių šūkių. Patikėkite manimi, pasaulis yra labai gražus ir reikia kuo daugiau jo pamatyti. Negalima gyventi vien savyje užsisklendus“, – tvirtino prieš tai tik Baltijos ir Šiaurės jūrose plaukiojęs buriuotojas.
Jachtos admirolas – dukra
Kartu su A.Varnu pasaulį apiplaukė jo 28 metų dukra architektė Rasa ir jos sužadėtinis baskas Egoi. Šiam elektronikos inžinieriui tai buvo pirmoji pažintis su buriavimu.
„Dukrai labiausiai reikėtų padėkoti, nes ji yra labai atsakinga. Ji mūsų admirolas, kurio žodis būna paskutinis. Kelionė pavyko labai gerai, jachtoje praktiškai neturėjome jokių problemų dėl technikos, gal tik dėl motoro“, – sakė laivo mechaniko specialybę Kaliningrado aukštojoje jūrų technikos mokykloje dar sovietiniais laikais įgijęs A.Varnas.
„Ragainę II“ jis savo rankomis sumeistravo 1995 m. Beje, tai šeštoji jo jachta, padaryta savomis rankomis.
Net ir praleidęs kelionėje dvejus metus kintiškis apgailestauja, kad ji truko taip trumpai. Griežtas grafikas neleido dar daugiau pamatyti ir pažinti. Tam neva mažiausiai būtų reikėję 4–5 metų.
„Sakoma, kad sunkiausia yra atsišvartuoti nuo kranto. Man sunkiausia buvo, kol apsipratau, kad esu kelyje. O vėliau – palikti aplankytas šalis. Tiesa, dar nežinau, kaip pavyks priprasti prie kasdienės rutinos ir sausumos patogumų. Ko labiausiai pasiilgau? Savo šuns Sailo. Skubėsiu aplankyti mamą ir anūkę, kuri gimė jau man išplaukus“, – šypsojosi A.Varnas.
Ilgiausiai neišlipusi ant kranto jachtos „Ragainė II“ įgula išbuvo Ramiajame vandenyne. Nuo Galapagų salų iki Prancūzijos Polinezijos plaukta 28 paras, 3000 jūrmylių. Per visą kelionę buriuotojai tik kartą, Viduržemio jūroje, pateko į audrą, ši juos blaškė dvi paras.
Neteko akis į akį susidurti ir su Afrikos piratais. Nors plaukiant kariškių lydimu konvojumi per Adeno įlanką buvo girdėti krovininio laivo, esančio už maždaug 50 jūrmylių, kurį piratai apšaudė iš dviejų greitaeigių katerių, pagalbos šauksmas. Kintiškis tikisi, kad jūrininkams pavyko atsilaikyti, kol atskubėjo kariškių sraigtasparniai.
Nuostaba ir nusivylimai
Visos kelionės metu A.Varną labiausiai nuvylė kai kuriose islamiškose šalyse įsišaknijęs požiūris į baltuosius žmones. Čia jie, ypač didesnę ar mažesnę valdžią turinčių pareigūnų, yra laikomi bankomatais, iš kurių galima reikalauti tik pinigų.
Negailėjo buriuotojas priekaištų ir mūsų Užsienio reikalų ministerijai, kuri nepasirūpina tuo, kad liktų kuo mažiau šalių, prašančių iš lietuvių vizų.
„Mūsų šalies vėliava yra „bloga“. Kur tik nuplauki, reikalauja vizų. Pavyzdžiui, į Togo karalystę laisvai gali keliauti rusai, lenkai, latviai, estai, tik ne lietuviai“, – stebėjosi A.Varnas.
Tačiau visus šiuos nepatogumus su kaupu atpirko kelionė ir jausmas, kad esi pasaulinės buriuotojų bendruomenės narys. Taip pat ir aplankytos šalys.
Didelį įspūdį A.Varnui padarė ne tik Eritrėjos gamta ir Palmerstono sala Ramiajame vandenyne, kurioje gyvena tik trys šeimos, bet ir žmogui palanki civilizacija Australijoje.
„Čia gatvėje stovi pianinai, kad užsimaniusieji galėtų pagroti. O kur dar pakrantėje stovinčios kepsninės su visais indais. Žodžiu, viskas žmogui“, – dalijosi įspūdžiais A.Varnas.
Ir pridūrė, kad mūsų pajūrio ir pamario gamta savo unikalumu ir nuostabumu niekuo nenusileidžia gražiausioms planetos vietoms.
Milijonų nereikia
Paklaustas, ar brangus malonumas apiplaukti pasaulį, A.Varnas tik papurtė galvą.
„Viskas priklauso nuo poreikių. Vieni nori miegoti penkių žvaigždučių viešbutyje ir vakarieniauti restorane, kitiems užtenka nakvynės kajutėje ir pasigautos žuvies. Aritmetika labai paprasta. Turint savo jachtą, šeimai per mėnesį reikia apie 500–1000 JAV dolerių. Ne prabangi, bet rami dvejų metų kelionė atsieina apie 20–25 tūkstančius JAV dolerių. Ir du trečdalius šios sumos suryja įvairiausi mokesčiai. Tokie, kaip vizos lietuviams“, – neslėpė buriuotojas.
Pasak A.Varno, jei vėl išsiruoštų į tokią kelionę, nieko nekeistų, nes pasaulį apiplaukti įmanoma ir mažesne jachta. Tik gal pasirinktų greitesnę ir kiek patogesnę.
Darius Čiužauskas
