Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrams diagnozuojama onkologinė liga. A. Mameniškis pasakojo, kad žinią apie tai, jog serga, sužinojo sudalyvavęs prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad gydytojas man pasiūlė pasidaryti PSA tyrimą, kai man suėjo 50 metų. Paaiškėjo, kad PSA padidėjęs. Man buvo atlikta prostatos biopsija, buvau nukreiptas į Nacionalinį vėžio institutą. Čia man buvo taikytas gydymas brachiterapija – spindulinis gydymas“, – artėjant Tėvo dienai NVI surengtoje konferencijoje pasakojo jis.
Kaip aiškino vyras, toliau dvejus metus PSA rodikliai vis „šokinėjo“, o netrukus prireikė ir tolesnio gydymo.
„Neseniai man buvo atliktas gydymas krioabliacija. Jaučiuosi normaliai, problemų kol kas nėra. Siūlyčiau vyrams nebijoti tikrintis, nes turbūt būtų nemalonu sužinoti jau apie 4 stadijos vėžį“, – Tėvo dienos proga vyrams linkėjo A. Mameniškis.
Istoriją vadina išskirtine
Pasak NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai, gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, ši paciento istorija yra išskirtinė. Šiuo atveju lokaliai atsinaujinęs navikas sunaikintas nauju moderniu būdu – pasitelkiant krioabliaciją.
„Siūlyčiau vyrams nebijoti tikrintis, nes turbūt būtų nemalonu sužinoti jau apie 4 stadijos vėžį.“
„Po pirminio radikalaus ligos gydymo liga atsinaujino tik pačioje prostatoje, plataus išplitimo nėra. Tad galimybė po spindulinio gydymo taikyti antrą radikalų gydymą yra labai retas atvejis. (...) Juo labiau antras radikalus gydymas po spindulinės terapijos turi labai daug komplikacijų ir paprastai jie nueina į sisteminį gydymą – hormonų terapiją, kas turi daug pašalinių reiškinių (...). Antra, galimybė taikyti fokalinę terapiją, tai yra gydyti ne visą liauką, o tik židinį, tikrai yra šiandien naujiena“, – pažymėjo gydytojas.
NVI intervencinio radiologo dr. Manto Trakymo aiškinimu, krioabliaciją yra pakankamai tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių.
„Labai smagu, kad pradėjome naują etapą prostatos vėžio gydyme. Taikytas vienas iš krioterapijos būdų – krioabliacija, kai šalčiu sunaikinamas navikas. Krioterapiją Lietuvoje taikome jau daugiau nei 10 metų – turime patirties gydant inkstų vėžį, kitas vėžio rūšis, kai operuoti ne visada galime.
Prostata yra tokia sritis, kur krioterapija buvo taikoma labai retai, išskirtiniais atvejais. Paciento atvejis yra vienas iš retesnių, kadangi vienas gydymas jau yra taikytas visai prostatai ir tikėtasi, kad bus visiškai sunaikintas navikas. Tačiau navikas buvo pakankamai agresyvus ir jam pavyko išlikti. Didžiausia sėkmė, kad jis atsinaujino tik prostatoje, nebuvo metastazių“, – pabrėžė gydytojas.
Naujas tausojantis gydymas
Tokią operaciją patyręs A. Mameniškis, gydytojo paklaustas, ar jautė kažkokių pašalinių reiškinių, teigė, kad viskas yra normalu.
„Negali sakyti, kad nieko nejaučiau, bet nieko baisaus tikrai nebuvo,“ – patikino vyras.
„Iš tikrųjų krioabliacija yra pakankamai tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų kiekį.
Žinoma, viskas turi būti labai tiksliai atlikta. Tam ruošiamės pakankamai ilgai – nuo 2018 m., kai pirmieji Lietuvoje pardėjome pritaikomąsias biopsijas, naudodami magnetinio rezonanso vaizdus, mes pasiekėme tokį lygį, kad galime labai tiksliai nustatyti vėžio židinį pagal magnetinio rezonanso vaizdus ir vėliau sunaikinti tuos navikus.
Taigi atsirado dar vienas metodas, kuriuo mes iš tikrųjų galime pakankamai efektyviai padėti pacientams, kai nėra galimybių taikyti chirurginį, spindulinį ar brachiterapijos metodą“, – pasakojo M. Trakymas.
Paklaustas, ar krioterapija yra vienintelis būdas ar galimos kitos panašios procedūros, gydytojas pabrėžė, kad šis metodas yra labiausiai pasaulyje ištyrinėtas būdas ir duodantis geriausius rezultatus, pakankamai tausojantis ir aplinkinius audinius.
„Taip pat brachiterapija naudojama, tačiau, kai liga atsinaujina po spindulinio gydymo, kartais reikėtų pagalvoti, kuris gydymas naudingesnis. (...) Taikyti tą patį gydymą atsinaujinusiam navikui ne visada yra prasminga. Pacientui liga atsinaujino per porą metų, tai yra pakankamai greitai. Jeigu atsinaujinimas būtų po daugiau nei penkerių metų, galima kartoti tą patį gydymo metodą“, – dėstė intervencinis radiologas.
Jis pridūrė, kad krioterapija yra labiau kontroliuojama – aiškiai matoma kompiuterine tomografija, ultragarso tyrimu, tad galima realiu laiku labai tiksliai matyti, ko reikia procedūrai.
Jam antrindamas M. Kinčius pažymėjo, kad šianiden vis labiau einama link tikslesnės diagnostikas:
„Jeigu prieš 15 metų diagnozuodavome prostatos vėžį jo realiai nematydami ir tik atlikdami biopsijas, dabar mes jį vizualizuojame ir žinome, kiek daug yra ligos tiek fokaliai, tiek multifokaliai. Visa medicina eina prie minimaliai invazyvios pagalbos.“
Daug ginklų vėžiui pažaboti
NVI medicinos gydytojas Justinas Jonušas taip pat pabrėžė, kad ginklų, kaip kovoti su lokaliu protatos vėžiu, vis daugėja.
„Kai kalbame apie ankstyvų stadijų lokalizuotą prostatos vėžį, turime daug ginklų, kaip su juo kovoti – galime kalbėti apie operaciją, išorinę spindulinę terapiją, brachiterapiją. Tačiau nereikia būti naiviems – kiekvienas radikalus gydymas yra susijęs su savo komplikacijomis. Kad ir kaip stengtumėmės jų išvengti, vis tiek jų tikimybė egzistuoja.
Būtent dėl to buvo pasiūlyta idėja, kodėl negalėtume gydyti būtent tik tą židinio, kuris yra prostatoje, neliečiant aplinkinių audinių. Taip mes mažiname gydymo apimtis ir mažiname galimų komplikacijų pasireiškimo riziką. Būtent šiems griežtai atrinktiems pacientams, kurių liga yra lokalizuota, ankstyvųjų stadijų, mes galime taikyti židininį fokalinį gydymą. Labai džiugu, jog iš esmės esame viena iš pirmųjų gydymo įstaigų Lietuvoje, kuri pradėjo tą daryti. Mes turime net keletą galimybių, kaip jį taikyti“, – vardijo gydytojas.
Jis pabrėžėm, kad pasitelkiant tinkamiausią gydymo būdą pirmiausia gydymas nukreipiamas tiesiai į židinį, kuris skatina ligos progresavimą.
„Antra, sumažiname galimų komplikacijų dažnį. Trečia, atidedame laiką iki radikalaus ligos gydymo. Ką tai mums duoda? Mes iš esmės, sunaikiname židinį ir išsaugome pacientui gyvenimo kokybę ir, jei reikės, ateityje galėsime taikyti minėtą radikalų gydymą“, – apie gydymo galimybes pasakojo J. Jonušas.
Lietuva vienintelė turi tokią programą
M. Kinčius pabrėžė, kad, kaip ir Vakarų šalyse, Lietuvoje prostatos vėžys išlieka dažniausia vyrų onkologine liga.
„Kalbant apie vyrų sveikatą, prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Jis sudaro apie 30 proc. visų onkologinių vyrų susirgimų Lietuvoje. 2020 m. pasaulinė statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet registruojama 2,5 tūkst. naujų šio vėžio atvejų. Lietuva šiuo klausimu nesiskiria nuo daugumos Vakarų Europos valstybių“, – liūdną statistiką teikė gydytojas.
„Vienintelė Lietuva turi prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. To nėra nė vienoje pasaulio šalyje.“
Vis tik jis kartu pasidžiaugė, kad priešingai nei kitose šalyse Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda mažinti mirtingumą nuo šios ligos.
„Vienintelė Lietuva turi prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. To nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Iki šiol buvo kalbama, kad prostatos vėžio patikros programos yra bevertės – padidinančios susirgimų skaičių. O tai jau priveda prie angliško termino „overtreatment“ – per daug gydome vyrus ir sukeliame su gydymu susijusias komplikacijas.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos 25–35 proc. sumažina mirtingumą nuo prostatos vėžio. JAV buvo sustabdyta prostatos vėžio patikros programa: po 5–6 m. buvo pastebėtas didėjantis mirtingumo nuo prostatos vėžio rodiklis, todėl vėl buvo grįžta prie patikros programos. PSA tikrinamas vyrams nuo 50 iki 70 m., kas 2 metus“, – aiškino M. Kinčius.
Sveikino ir jubiliatą – 50-metį ąžuolą
Jei PSA padidėjęs, vyras nukreipiamas gydytojo urologo konsultacijai. Nesiūloma visiems vyrams, kuriems nustatytas padidėjęs rodiklis, atlikti prostatos biopsiją.
Lietuvoje kasmet atliekama apie 100 tūkst. PSA patikros tyrimų, padidėjęs rodiklis randamas maždaug dešimtadaliui. O atlikti biopsijas nukreipiami tik 2 tūkst. vyrų per metus.
„2000 m. biopsijų tikslumas buvo 35–40 proc. Dabar biopsijų tikslumas vėžį patvirtina 50–55 proc. atvejų. Dar viena naujiena – tikėtina, kad į prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą bus įtraukiamas ir magnetinio rezonanso tyrimas, kuris mums leis dar tiksliau diagnozuoti prostatos vėžį, pereisime nuo paprastų prie tikslinių biopsijų“, – vardijo gydytojas urologas.
NVI onkologai sveikino ne tik tėvus, vyrus, bet ir jubiliatą – 50-metį minintį, NVI kieme žaliuojantį Onkologų ąžuolą, simbolizuojantį stiprybę, sveikatą ir ilgaamžiškumą. Tai yra tai, ko visi linkime Lietuvos tėvams ir vyrams. Artėjant Tėvo dienai, ąžuolas sužibės lempelėmis ir akį džiugins iki Naujųjų metų.
„Onkologų ąžuolui jau 50 metų. Jis buvo pasodintas dar prieš pradedant statyti šitą institutą. Jo sodinimą iniciavo tuometinis įstaigos direktorius prof. Albertas Telyčėnas. Ačiū jam. Kaip žinome, ąžuolas yra Lietuvos medžių medis, girių karalius. Jis simbolizuoja ilgaamžiškumą, stiprybę, sveikatą“, – sakė M. Kinčius.
