Gydytojus pamaloninti pinigais tūlam lietuviui gan įprasta. Pacientai net nesmerkia gydytojų, kurie dėkingi priima dovanėlę, juos piktina tie, kurie akivaizdžiai laukia šlamančiųjų. O medikai net ir neslepia, kad per jų rankas eina pacientų gėrybės, bet ne vienas iš jų prisipažįsta, kad jų orumą tokia padėtis žemina.
Lietuviškoje sveikatos apsaugos sistemoje labai gaji tradicija, kai pacientai gydytojams už paslaugas moka nelegaliai.
Nenuostabu, kad išgirdę, kokia tema straipsnio autorė nori pasikalbėti, kai kurie gydytojai atsisakė kalbėti, net ir anonimiškai. O vienas uostamiesčio gydytojas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės, sutiko paatvirauti. Taip, iš pacientų pasitaiko sulaukti įvairiausių dovanų, bet tai vyksta nereguliariai. „Būna, kad kartais per dieną vienas po kito eina ir ką nors duoda, o būna, kad niekas nieko“, – sakė medikas.
Ar gydytojas iš karto mato, kad į kabinetą įėjęs pacientas pasiruošęs jam kažką duoti? „Įvairių tų situacijų būna. Žiūrint, kokiu klausimu pacientas ateina, bet dažniausiai jokių požymių nematyti, kad jis nori ką nors duoti. Pagaliau aš juk ne prokuroras, kad taip stebėčiau žmogų“, – juokiasi anonimas.
Kaip medikas jaučiasi, gaudamas dovanėlę į kišenę? „Iš tiesų tam tikra prasme tai žemina. Tai nėra malonūs dalykai, bet ta lietuviška medicina jau yra tokia, – vėl šypteli pašnekovas. – Ko nesumoka ligonių kasa, tą kartais primoka pats ligonis.“
Negi žudysi, negavęs šimtinės?!
Tačiau gydytojas sako, kad dėl pacientų dovanų nevadintų sveikatos apsaugos sistemos korumpuota. „Jei bobutė atnešė 20 Lt ar šokolado – argi tai jau korupcija? O kai iškyla vienkartinis 10 tūkst. Lt atvejis – tai iš tiesų jau problema. Bet mes, pavieniai gydytojai, per visus metus nesurenkame tokios sumos. Gal sulauki 100 šokolado plytelių ir 500 Lt per visus metus. Pamanyk tik – argi čia kyšis, – kalbėjo gydytojas. – Visai kitas reikalas – kai pacientai „prievartaujami“.
„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas aiškiai apibrėžė, kas yra kyšis (tai darė ir kiti portalo kalbinti gydytojai): jei už pinigus atliekama tam tikra paslauga, o neatsilyginant ji nesuteikiama. „Jei po operacijos tau vyno butelį davė – argi tai kyšis? Nors eilinis žmogus galbūt taip ir traktuoja. Man asmeniškai absoliučiai vienodai – davė žmogus ką nors, ar ne. Vis tiek visus vienodai gydau, juk nenoriu savo vardo gadinti. Negaliu blogai gydyti. Nejaugi visi mano, kad mes, gydytojai, tokie visai be sąžinės ir žudysime žmogų už tai, kad jis nedavė 100 Lt?! Tiktai lietuviai gali taip mąstyti“, – kalbėjo gydytojas.
Kita vertus, pašnekovo manymu, esama sveikatos priežiūros paslaugų sistema nėra teisinga – už tą pačią paslaugą visiems mokama vienodai, ar ją suteikė rezidentas, ar profesorius. „Juk turėtų būti savaime suprantama, kad eidamas pas profesorių papildomai moki, bet ligonių kasos tai traktuoja kaip nelegalų dalyką, – kalbėjo klaipėdietis medikas. – O kodėl yra brangūs ir pigūs advokatai, santechnikai? Ir medicinos specialistų suteikiamų paslaugų įkainiai turėtų būtų diferencijuojami.“
Tačiau paslaptingasis pašnekovas sakė nesiskundžiąs savo atlyginimu, nors ir dirbti tenka po 12 valandų. „Tačiau gydytojai turėtume uždirbti normalias algas, kad nebereikėtų imti iš pacientų. Juk privačiose ligoninėse niekas niekam neprimoka – yra nustatyti įkainiai, ir viskas aišku bei paprasta“, – kalbėjo medikas.
Į skyriaus aukų dėžutę
Tarp pacientų pagarsėjęs kaip gydytojas, jokiais ženklais neparodantis laukiąs atlygio, Klaipėdos universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimkaitis sakė, kad jo vadovaujamajame skyriuje kyšių ir dovanų problema puikiai išspręsta: „Jeigu būnam priversti paimti, tuos pinigus dedame į bendrą skyriaus aukų dėžutę. Iš šių pinigų nusiperkame, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę. O kišeninių dovanų neturime. Jei įgrūda per muštynes, kolegos geranoriškai tai pasidalija su skyriumi“, – kalbėjo radiologas.
Norisi pasitikslinti – pacientai pinigus grūda prievarta gydytojams į kišenes ir dėl to net kyla muštynių? „Matyt, pacientams labai reikalingas saugumo jausmas, o tai jie užsitikrina būtinai gydytojui kiek nors duodami prieš ar po procedūrų. Kartais tas konfliktas net nusveria gydymo eigos aptarimą, – atvirai kalbėjo A. Šimkaitis. – Iš tiesų davimas nieko neišsprendžia, dažnai netgi priešingai – tik pablogina paciento ir gydytojo bendravimą. Žmogus reikalauja rezultatų, o juk vis tiek padarome tą patį – maksimumą, kiek galime.“
Portalo pašnekovas sakė žinąs, jog, anot jo, yra ir degradavusių gydytojų (tik ne jo skyriuje), kurie be užmokesčio net nepriima paciento. „Kiti net giriasi, jog nelabai žino, kaip prisijungti prie savo banko sąskaitos, nes gyvena vien iš kišenpinigių. Tačiau kategoriškai tokių atvejų nepateisinu. Vis dėlto negyvename iš pensininko pensijos, ne bėdžiai esame. Taip, jei atlyginimus pakeltų, būtų daug geriau. Dovanos gydytojui, kaip visame pasaulyje, turėtų būti visai kitokios. Pavyzdžiui, menininko paveikslas. Ir, žinoma, jau pasibaigus gydymui, – kalbėjo gydytojas. – Jaunimas – būsimieji gydytojai – labai blaiviai vertina esamą situaciją. Jie nori oriai gauti atlyginimą, o ne minimalią algą su papildomais kyšiais ar dovanomis.“
Nėra šventoji
Privačios klinikos savininkė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė, „Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašyta atvirumo, sakė: „Nesu šventoji, nors norėčiau tokia būti, bet visada stengiuosi elgtis ir kalbėti sąžiningai. Tad ir į šį klausimą pažiūrėjau labai atsakingai. Pirmiausia išsiaiškinau, kas tai yra kyšis. Tai – atsilyginimas profesionalui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti, noru gauti pirmumo teisę, kitaip skatinant apeiti profesinę etiką. Taigi, perskaičiusi apibrėžimą, supratau, kad kyšių niekada neėmiau ir neimu. Tam kūriau savo privačią veiklą, kad kiekvienas pacientas jaustųsi kaip karalius. Vienintelę sąlygą keliu pacientams, kad jie gerbtų kitus pacientus, nelaikytų savęs aukštesniais už kitus, laikytųsi išankstinės registracijos laiko.“
Gydytoja neslėpė sulaukianti dovanų iš pacientų, kurias įvardino nuoširdžiomis padėkomis. „Tikiu, kad jie tai daro su džiaugsmu. Tačiau nesu nė vienam jokia forma net davusi suprasti, kad už vienokią ar kitokią paslaugą man turėtų būti atlyginta, – kalbėjo B. Jankuvienė. – Kaip jaučiuosi, gavusi dovanų? Žinoma, kad daug geriau, negu kad būčiau sulaukusi skundo. Na, o atsidėkojimas dovanomis ne tik medicinos sferoje, bet ir kitose beveik visose mūsų gyvenimo srityse, manau, yra tam tikras mūsų nacionalinis paveldas, tradicija, tad ir šito atsikratyti nėra taip paprasta, kaip kartais atrodo.“
Apie kitus gydytojus, ar jie ima kyšius ar dovanas iš pacientų, B. Jankuvienė sakė nežinanti, bet prisipažino dievinanti tuos, kurie išdrįsta mesti iššūkį tradicijoms.
Prieš ar po – vis tiek kyšis
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytautas Šveikauskas visus „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintus medikus veikiausiai apkaltintų imant kyšius, nes portalui aiškiai akcentavo, kad net ir menkos vertės dovana įstatymo yra traktuojama kaip kyšis. „Gydytojui, kaip ir vairuotojui, mokytojui, santechnikui, elektrikui ar profesoriui mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis ir jokios „dovanos“ yra neleidžiamos, – buvo kategoriškas V. Šveikauskas. – Kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.“
Vedėjas atkreipė dėmesį, kad kyšio ar vadinamosios dovanos davimas, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo duotas – prieš ar po paslaugos suteikimo, yra korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. „Abu šie veiksmai yra neteisėti ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamajame kodekse (BK) numatytos bausmės už kyšio ėmimą (ir provokavimą bei reikalavimą duoti kyšį) ir už kyšio davimą (ir kyšio pasiūlymą, pažadėjimą duoti kyšį). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą tik tuomet, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, nedelsdamas apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia“, – įstatymus aiškino portalo pašnekovas.
Oficialioms priemokoms pritartų mažuma
Kas skatina pacientus duoti kyšius, o gydytojus – juos priimti? Atsakydamas V. Šveikauskas pateikė 2009, 2010 ir 2011 m. atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą” duomenis, kurie bylojo, jog dažniausiai atsilyginama už gydytojo specialisto konsultaciją, dažnai – už šeimos gydytojo konsultaciją bei įvairius diagnostinius tyrimus. Atsilyginimo dydis dažniausiai svyruoja nuo 51 iki 200 Lt. Didžiausiomis sumomis atsilyginama už operacijas ir gimdymą. Įdomu tai, kad nors pacientai linkę nelegaliai atsidėkoti gydytojams, bet daugiau nei pusė nesutiktų teisėtai sumokėti į gydymo įstaigos kasą atsilyginimo įmoką, net jei ši ir atitektų tik konkrečiam gydytojui ar slaugytojui. 56 proc. apklaustųjų atsisakymo motyvas – „nes mokamas sveikatos draudimo mokestis“. Remiantis praėjusiųjų metų apklausos duomenimis, tik 2,6 proc. sutiktų teisėtai mokėti gydymo įstaigai, žymiai daugiau – 26 proc. – pritartų tokiai naujovei, jei jo sumokama suma atitektų konkrečiam medikui. 2009 m. tokių buvo tik 15,7 proc.
SAM užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai (64-74 metų) bei turintieji žemesnį išsilavinimą labiau nei kiti linkę nesutikti su oficialia papildoma priemoka už sveikatos priežiūros paslaugas, o jai labiau pritaria respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei respondentai, turintys didesnes pajamas.
Tie apklaustieji, kurie sutiktų mokėti papildomą oficialią priemoką, ją mokėtų už kokybiškesnes paslaugas, operacijas, už sudėtingus, išsamius tyrimus.
„Vienas iš SAM veiklos prioritetų yra didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos prielaidas sveikatos priežiūros srityje. Tai įmanoma pasiekti tik keičiant piliečių sąmoningumą – formuojant visuotinį nepakantumą bei pasmerkimą pacientų – kyšių davėjų, bei gydytojų – kyšių ėmėjų, – sakė V. Šveikauskas. – Duodant ar imant kyšį ne tik pažeidžiama nustatyta valdymo tvarka, bet yra pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi tokiu atveju konkretus asmuo neteisėtai įgyja pranašumą
prieš kitus asmenis. Taigi pasiūlymas – kiekvienam pradėti nuo savęs: pacientui, mokančiam sveikatos draudimo mokestį – oriai reikalauti bei gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, o sveikatos priežiūros įstaigų vadovams branginti savo, savo vadovaujamos įstaigos ir joje dirbančių gydytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų reputaciją, prisiminti, kad visose institucijose, įstaigose, organizacijose dirba žmonės, kurie atlieka savo profesines pareigas už jiems mokamą darbo užmokestį ir nelaukia, kol kas nors dar papildomai „atsidėkos“.
Priemones įgyvendins 2014 metais
V. Šveikauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad siekiant sustabdyti kyšininkavimą sveikatos priežiūros įstaigose visose jose vykdomos Korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytos korupcijos prevencijos priemonės: kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano parengimas ir vykdymas, atsakingo už korupcijos prevenciją asmens paskyrimas, informacijos apie tam tikrus asmenis gavimas iš STT, korupcijos pasireiškimo tikimybės įstaigose veiklos srityse nustatymas, antikorupcinis teisės aktų projektų vertinimas, darbuotojų mokymas, visuomenės švietimas ir informavimas, nustatytų korupcijos atvejų viešinimas, informacijos apie šiuos atvejus pateikimas atitinkamiems registrams ir kt.
„Priemonės, kurios padės išspręsti kyšininkavimo sveikatos sistemoje problemą bei padarys sveikatos sistemos veiklą skaidresnę, yra numatytos Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programoje bei Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių plane bei Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos ir jos įgyvendinimo 2011–2014 metais priemonių plane, – vardijo V. Šveikauskas ir pabrėžė, kad planuojama visas minėtas priemones įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos“.
Ligita Sinušienė
