Įvairiausi muzikos stiliai, sprogstanti energija, originalios idėjos - viso to netrūksta šiuo metu bene įdomiausiai Lietuvos grupei „Inculto“. Nors kolektyvas tik prieš porą savaičių išleido savo debiutinį albumą „Inculto“, charizmatiškasis grupės lyderis Jurgis Didžiulis ir jo bendraminčiai jau dabar vadinami lietuviškos muzikos gelbėtojais, sugebėjusiais savo įvairialype kūryba gerokai sudrumsti nusistovėjusius vandenis lietuviškos popmuzikos pasaulyje.
Giria ir Samas, ir „Mokinukės“
Vilniečių grupei šiltų žodžių negaili ir patyrę rokeriai, ir popmuzikos žvaigždės. „Gerbiu „Inculto“ už tai, kad vaikinai groja „gyvai“ ir eina teisingu keliu. Jų debiutinis albumas „Inculto“ - viena įdomiausių plokštelių, išleistų Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus, - teigia legendinių „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas. - Jei „chebra“ ir toliau taip dirbs, gali būti, kad kada nors juos pamatysime ir didžiausių Europos festivalių scenose - gal Roskilėje, gal Glastonberyje.
„Jų muzika „veža“, - Eurovizijos festivaliui besiruošiančios dainininkės Lauros komplimentas „Inculto“ vaikinams trumpas, bet nuoširdus.
„Kai tik išgirdome jų pirmąją dainą „Jei labai nori“, iš karto „užsikabinome“. Mums tai buvo kažkas naujo ir žavaus. O paskui, kai susipažinome su „Inculto“ vyrukais, paaiškėjo, kad jie ne tik puikią muziką kuria, bet ir yra draugiški bičiukai“, - pasakojo „Mokinukės“. Praėjusių metų atradimu tapusios Suvalkijos merginos savaip išreiškė savo simpatiją šiai grupei - per vieną Nacionalinės muzikos lygos (NML) laidą a capella sudainavo dainos „Jei labai nori“ ištrauką.
„Inculto“ vertina ne tik jų kolegos muzikantai ir gerbėjai. Vaikinų talentas buvo pažymėtas ir dviejuose prestižiniuose apdovanojimuose. „Radiocentro“ klausytojai „Inculto“ išrinko geriausia praėjusių metų „ne formato“ grupe, o autoritetinga „Bravo“ komisija kolektyvą paskelbė geriausiais praėjusių metų debiutantais. Tai, kad „Inculto“ vaikinams skirtos pagyros ir apdovanojimai nėra atsitiktiniai, liudija ir tas faktas, kad kovo pradžioje pasirodžiusį debiutinį grupės albumą jau įsigijo apie 3000 muzikos gerbėjų.
Pikti kompiuterio pokštai
Debiutinis „Inculto“ albumas buvo kuriamas beveik metus. „Tai buvo labai ilgas procesas, kurio aš negaliu matuoti valandomis. Pirmieji albumo štrichai gimė dar 2003 metų pabaigoje. Kiekviena daina buvo perrašinėjama po 3-4 kartus. Žiemos pradžioje jau praktiškai buvome įrašę visą albumą, tačiau kaip tik tada kiaulystę iškrėtė „nulūžęs“ kompiuteris, pradanginęs visą mūsų įrašytą medžiagą, - apie albumo kūrimą pasakojo J. Didžiulis. - Nepuolėme rautis plaukų. Priešingai, pagalvojome: „Na, ir ačiū Dievui“. Dainas įrašysime dar geriau“. „Inculto“ lyderis neslepia, kad albumo įrašinėjimas gerokai nuvargino muzikantus - instrumentų ir vokalo partijos buvo įrašinėjamos labai kruopščiai, patys „Inculto“ muzikantai dirbo ir suvedinėjant albumo dainas. „Norėjosi, kad žmogus šios plokštelės galėtų klausytis ne tik „Hi-end“ aparatūra, bet ir įsidėjęs ją į „bulką“, galėtų eiti klausydamasis muzikos, o tos dainos jį „vežtų“, - sakė Jurgis. Pasak jo, sunkiausią periodą teko išgyventi, kai albumo įrašai artėjo prie pabaigos: „Turėjome pabaigtas kelias dainas, o likusias po truputį toliau „konstravome“. Kaip tik tuo metu pajutome, kad nebejaučiame atskirų dainų - tik vientisą produktą. Tada mane jau pradėjo kankinti abejonės, norėjau mesti viską velniop ir dingti iš čia, buvau žiauriai užsiknisęs. Visiems sakėme: „Jau tuoj tuoj baigsime įrašus“. Bet praeidavo savaitė, kita, o darbai į priekį nepasistūmėdavo. Mus buvo apėmęs stresas būklės, bet viskas baigėsi gerai“.
„Inculto“ iš arčiau: asmeninės dramos, Europos Sąjunga ir amfetaminas
Grupės lyderis Jurgis Didžiulis pasakoja apie albumo „Inculto“ dainas.
„You Dont’ Know“ - dainos idėja gimė gal prieš dvejus metus. Kūrinys skirtas mano tėvams, kurie norėjo, kad tęsčiau rimtus mokslus, vaikščiočiau pasirišęs kaklaraištį ir užsiiminėčiau rimtais dalykais. Ši daina ir yra apie tai, kaip gyvenimas bėga veltui - kai dirbi darbą nuo 8 ryto iki 5 vakaro ir visa tai prieštarauja tai veiklai, kuria dabar su malonumu užsiiminėju: užlipu ant scenos, koncertuoju, matau patenkintų žmonių veidus. Tada ir norisi pasakyti: „Jūs nežinote, ką man tai reiškia“.
„Otra Cancion“ - mano buvusiai merginai, kurią iki šiol labai myliu, skirta daina. Kūrinio mintis - kartais išdidumas neleidžia žmonėms ramiai pabendrauti: „Aš myliu, tu manęs nemyli. Tu dainuoji vieną dainą, aš kitą“. Savasis ego neleidžia žmonėms išreikšti savo emocijų.
„Vanilla“ - kūrinys apie vakarietišką vanilinį gyvenimą. Kokakola, geras „telikus“, dideli automobiliai - štai toks materialinėmis gėrybėmis persmelktas gyvenimas. Kažkur Kinijoje žmonės dirba už dolerį per dieną, tačiau mums, nors ir suprantame, kad tai yra blogai, tai nelabai rūpi - mes vis tiek mylime daiktus, vanilinį gyvenimą.
„Manana Quizas“ - šiuolaikiniuose moters ir vyro santykiuose neišvengiamas kompromisas. Daina apie tai, kaip žmonės bijo atsiverti emociškai. Vyrauja toks savotiškas apsidraudimas: “Žinai, aš galbūt galėčiau tave mylėti, bet gal ne šiandien, gal rytoj”.
„Jei labai nori“ - melodija paimta iš vienos kolumbiečių liaudies dainos, kuri prasideda maždaug tokias žodžiais: vaikinas neša indą, išmeta jį iš rankų ir paskui guodžiasi motinai, kad negali jo panešti. Su tuo indu gali asocijuotis daugybė gyvenimiškų dalykų, pavyzdžiui, kad ir mergina. Kartą vakarieniavau pas garsų muzikantą K. Antanėlį, kalbėjome apie gyvenimiškus dalykus. Tada jis ir ištarė tuos žodžius: „Žinai Jurgi, kai nori ir negalima - negalima. Kai labai nori ir negalima - tada galima“. Taip ir išsirutuliojo priedainio žodžiai “Jei labai nori - tai reikia”. Yra geras posakis: „Negali iškepti omleto nesudaužęs kiaušinių. Jei labai nori omleto, eik, daužyk kiaušinius ir kepk“. Taip ir šioje dainoje.
Ezopas, kurio balsas skamba šioje dainoje, kaip tik tuo metu buvo sugrįžęs iš Indijos, paliko ŽAS - buvo lyg ir tam tikroje kryžkelėje. Mes taip pat tuo metu norėjome kažkur išlįsti, ką nors padaryti. Ezopas greitai įsikirto į dainos esmę, per valandą įrašė savo partiją. Buvo labai malonu su juo dirbti.
„Boogaloo“ - Niujorke ir Majamyje gimęs muzikinis stilius, derinantis soulu ir salsą. Įdomiai skamba dainos priedainis: pradedu dainuoti ispanų kalba, pereinu į anglų kalbą ir vėl grįžtu į ispanų - toks yra tipiškas Niujorko ir Majamio dialektas. Esmė - kultūrų susivienijimas. Mūsų muzikinė filosofija - kuo daugiau elementų sumaišysi, tuo bus įdomiau. Tai lyg globalizacijos reiškinys ir „Boogaloo“ tai atspindi - į salsą įplakėme truputėlį roko. Dainos tematika gana paprasta - vaikinas mėgina „pakabinti“ merginą, negailėdamas jai komplimentų: „Tu graži, stilinga, moki pakraipyti užpakaliuką“.
„EU shake it!“ - niekas nežino, kas yra ta Europos Sąjunga. Studijuoju politologiją ir kaip politinis reiškinys man Europos Sąjunga atrodo be galo sudėtingas. Tiek daug yra ES specialistų ir jie nesuvokia, kas tai yra, ką jau kalbėti apie paprastus žmones. Tai labai nuobodus dalykas. Mes ES sąvoką sumąstėme atskleisti visai iš kitos perspektyvos, pačia paprasčiausia prasme - tai yra žvaigždžių „tūsas“. Visos vėliavoje pavaizduotos žvaigždės sustoja ratu ir linksminasi, geria iki ryto. Ši daina - tai bandymas visai iš kitos pusės interpretuoti ES sąvoką.
„Pura Sensacion“ - asmeninė daina. Kartais būna labai sunku ją atlikti per koncertą. Kaip ir „You Don‘t Know“, nagrinėjama asmens dualybės problema - jis ir dirba, ir linksminasi, ir visa tai turi suderinti. Turbūt buvo sukurta koks šimtas šios dainos versijų. Grojant šį kūrinį koncertuose, jis man arba labai patinka, arba labai nepatinka.
„Suk suk ratelį“ - anksčiau šią dainą grodavome kaip visišką trijų akordų pankroką. Per mikrofoną galėdavai rėkti bet ką ir publiką eidavo iš proto. Bet paskui sumanėme įterpti dar ir „Suk suk ratelį“ fragmentą. Galinga daina, kuri atspindi tikrąją „Inculto“ dvasią.
„Kenny on Speed“ - savo asmeniniam klausymui turime įsirašę daug „bajerių“. Kai įrašinėjome „Boogaloo“, buvo sugrotos penkios saksofono solo partijos - kad galėtumėme išsirinkti geriausią. „Sumetėme“ visas partijas į vieną krūvą, paklausėme, pritaikėme rimtą. Kūrinys trunka tik 30-40 sekundžių ir baigiasi iš karto penkių saksofonų cypimu. Kažkaip šovė į galvą mintis, kad taip „pavaryti“ galėtų tik amfetamino prisirijęs kultinis saksofonistas Kenny G.
Matei, kaip Tru Sabaka rūkė „kreką“? Girdėjai Tvarijonaitę, riaugėjančią nuo alaus? Turi paplūdimyje pagauto Uspaskicho nuotraukų? Rašyk - [email protected]
