Vieną didžiausių mįslių, susijusių su priešistoriniais megalitiniais statiniais jau beveik pavyko įminti. Tai – Stounhendžas (Stonehenge): įspūdingas dešimtis tonų sveriančių akmenų ratas, kuriam – beveik 5 tūkst. metų. Į lygumą Anglijoje buvo atitempti ir keliais ratais sustatyti didžiuliai akmenų blokai. Kodėl iš tiesų buvo pastatytas ir kam naudojamas unikalus akmenų ratas, vadinamas Stounhendžu? Ir kodėl tai gali būti mitinės Atlantidos gyventojų paliktas artefaktas?
Stounhendžas (©anthynenviro.blogspot.com nuotr.)
Stounhendžas pastatytas trimis etapais. Tai yra bene žinomiausia observatorija ir šventykla, kurioje kelis šimtus metų lankėsi žmonės iš visos Europos – apeigų vieta, kurioje buvo atliekami ir astronominiai stebėjimai. Pasaulio kultūrose tai – ne vienintelis atvejis. Tokie statiniai leisdavo nustatyti kalendorines šventes – saulėgrįžą, lygiadienius, sėjos arba derliaus nuėmimo metą. Taigi, čia sutapdavo stebyklos ir šventyklos funkcijos.
„O veikia Stounhendžas labai paprastai, - pasakoja etnologas Libertas Klimka. – Tai yra azimutinių stebėjimų principu. Horizonte stebime, kur pateka saulė arba kur nusileidžia mėnulis, arba ryškiausios žvaigždynų žvaigždės. Stebint iš kurios nors vienos vietos tai pažymima akmeniniais vartais. Tarp kitko, labai primena vieną lietuvių liaudies dainą: „Pro vienus vartus saulutė teka, pro kitus – mėnulis leidžias, pro trečius – sesutė eina.“ Štai tokiu principu yra pastatytas Stounhendžas: tai yra akmenų vartų ratas.“
Įdomu, jog dauguma tokių akmeninių paminklų koncentruojasi Atlanto vandenyno pakrantėje. Mokslininkai svarsto, jog tai gali būti šio vandenyno bangose žuvusios pažangios civilizacijos palikimas. Todėl negalima atmesti legendinės Atlantidos hipotezės. Tačiau ją priimti trūksta duomenų. Galbūt jie kada nors bus rasti vandenyno dugne. Ar megalitinės didžiųjų akmenų kultūros įtaka siekia Baltijos kraštus?
