Pagrobė merginą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai prekyba žmonėmis, turto prievartavimu, narkotikų platinimu, dokumento pagrobimu bei neteisėtu jo panaudojimu pateikti dviem kauniečiams: Robertui Urbonui (31 m.) ir Erikui Karpavičiui (34 m.).
Vyrai auką nusižiūrėjo praėjusių metų sausio pradžioje viename Kauno naktiniame klube. Jų akį patraukė daili 19-metė Marija (vardas pakeistas – aut. past.). Abu tuoj sumąstė, kad merginą būtų galima parduoti ir gerai uždirbti. Ėmė ją kalbinti: girdi, tokia gražuolė galėtų šokti striptizą! Ir ne Lietuvoj, o kur nors Norvegijoje, kur gerai už tokį darbą mokama! O patys patyliukais skaičiavo pelną, kurį tikėjosi gausiantys už parduotą į viešnamį merginą.
Tačiau Marija nesileido į kalbas ir striptizo šokėjos darbu nesusigundė. Tačiau prekeiviai neketino paleisti savo aukos. Jie labai „delikačiai“ merginai pranešė, jog, jei ši pasiūlymo atsisakys, tai nukentės ne tik ji, bet ir jos šeima. Iš pradžių Marija dar tikėjosi, kad vyrai ją paliks ramybėje, bet kai šie tiesiai šviesiai pagrasino nužudyti ne tik ją, bet ir artimuosius, mergina kreipėsi į policiją.
Kriminalistai, išklausę merginos pasakojimą, nutarė, jog jai reikia tęsti bendravimą su R. Urbonu ir E. Karpavičiumi, o pareigūnai tuo metu rinks įkalčius ir stebės, kad merginai nieko bloga neatsitiktų.
Mergina taip ir padarė. Pakviesta apsilankyti E. Karpavičiaus bute neva išgerti arbatos ir pasikalbėti, Marija staiga neteko sąmonės. Manoma, kad vyrai į jos puodelį buvo įbėrę psichotropinių vaistų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog kaltinamieji apsvaigusią merginą nusivežė į Kleboniškio mišką, kur mušė, gąsdino ir reikalavo, jog ši važiuotų į Norvegiją ir užsiimtų prostitucija, pagrobė jos asmens dokumentus. Vėliau 19-metę vertė vartoti narkotikus, uždarė vieno daugiabučio sandėliuke ir keletą dienų niekur neišleido. Be to, privertė nukentėjusiąją įkeisti mobilųjį telefoną, o pinigus atėmė.
Vasario 24-ąją abu prekeivos į automobilį „Ford Focus“ sukrovė merginos daiktus ir įsodino ją pačią pareikšdami, kad dabar ši važiuosianti į Norvegiją. Tačiau policijos pareigūnai sulaikė Mariją automobiliu vežusius vyriškius, taip užkirsdami kelią tolimesniems nusikalstamiems veiksmams.
R. Urbonui ir E. Karpavičiui teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl į teismo posėdžius jie vežiojami iš tardymo izoliatoriaus.
Kaip sakė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis, kaltinamieji atsisakė duoti parodymus apie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau kriminalistai pririnko pakankamai įrodymų, kad byla pasiektų teismą.
Abiems – tiek R. Urbonui, tiek E. Karpavičiui – sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Teisme abu teisiamieji irgi kol kas tyli – tvirtina kalbėsią tik po visų liudininkų apklausų.
Už tai Baudžiamasis kodeksas numato maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Kiek surinktais įkalčiais bei parodymais patikės teismas, parodys ateitis. Kol kas abu kaltinamieji į teismo posėdžiuose atrodo gana optimistiškai nusiteikę.
Vogti ir sukčiauti
Panevėžio apygardos teismas tebenagrinėja 8 jaunų vyrų, susibūrusių į gaują iš įvairių Lietuvos miestų: Panevėžio, Kėdainių, Vilkaviškio ir Kupiškio rajonų, ir ketinusių išvežti į Vokietiją bent 6 jaunus savo tautiečius. Ten pastarieji būtų buvę priversti daryti nusikaltimus: vogti arba dirbti kartu su sukčiais, viliojančiais iš vokiečių pinigus.
Kaltinamųjų suole sėdi Artūras Songaila, Raimondas Krilavičius, Elas Vaitkevičius, Dainius Serpauskas, Andrius Juška, Deimantas Sakalauskas, Dainius Burškys ir Tomas Jozėnas. Visi vyrai jau – teisti, kai kurie net ne kartą.
Pusė iš jų – D. Burškys, D. Sakalauskas, A. Songaila ir R. Krilavičius – į teismo posėdžius vežiojami iš tardymo izoliatoriaus. A. Juška ir T. Jozėnas teismo verdikto laukia laisvėje, bet už tai jiems teko sumokėti užstatą – po 30 000 litų (beveik 8700 eurų), likusiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Kokios bus skirtos (ar neskirtos) bausmės, dabar aiškinasi teisėjų kolegija, nustatinėdama kiekvieno jų įnašą į įvykdytus nusikaltimus.
O ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje turima duomenų, kad kaltinamieji nusižiūrėdavo darbo neturinčius, patiklius, socialiai pažeidžiamus jaunus vaikinus ir pasiūlydavo jiems važiuoti į Vokietiją neva legaliai dirbti fabrikuose. Tačiau ištikrųjų jų laukė visai kitoks „darbas“. Apsukrūs nusikaltėliai versdavo savo aukas vogti iš automobilių brangią įrangą: navigacinius prietaisus, muzikinius centrus bei paliktus automobiliuose vertingus daiktus. Kitus jaunuolius siųsdavo „surinkti“ vertingų daiktų į nužiūrėtus pasiturinčių vokiečių namus ar butus. Treti – dirbdavo sukčių „kojomis“. Nusikaltėliai Vokietijoje sėkmingai naudojo visiems gerai Lietuvoje žinomą sukčiavimo modelį, kai pasirinktai aukai – dažniausiai rusakalbiams Vokietijos piliečiams – būdavo skambinama ir tvirtinama esą šeimos narys ar giminaitė pakliuvo į avariją ar padarė kokį nors nusikaltimą ir dėlto skubiai reikalingi pinigai. Pas patikėjusius melu gyventojus pinigų paimti ir buvo siunčiamos „kojos“ – apgaule į šią šalį atvežti lietuvaičiai.
Už „darbą“ prekeivių žmonėmis aukos ne tik kad negaudavo atlygio, bet jiems niekas nesuteikdavo netgi pastogės – vyrukai turėdavo nakvoti automobiliuose, ar parkuose ant suolelių. Iš jų buvo atimti dokumentai ir prigrasinta, jei nepaklus ar reikš nepasitenkinimą, bus įduoti į vietos policijos pareigūnų rankas kaip „užkietėję vagišiai“.
Trims iš 6 nukentėjusiųjų pasisekė – nusikaltėliai jų nespėjo išvežti darbams į Vokietiją, jie buvo surasti apleistoje sodyboje Kupiškio rajone, Subačiuje.
Kitiems trims vis dėlto teko paragauti „vergų“ duonos: jiems teko ir vogti, ir po medžiu nakvoti.
„Nemokantys kalbos, nesusivokiantys aplinkoje, neturintys pinigų jie buvo išsigandę ir nesipriešindami paklusdavo kaltinamųjų nurodymams“, – sakė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys.
Įdomu tai, kad kupiškėnas E. Vaitkevičius (25 m.) ir Kėdainių rajono gyventojas Dainius Serpauskas (37 m.) Vokietijos rusakalbius apgaudinėjo atlikdami bausmes už kitus nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
„Išskirtiniai modeliai“ Pernai gruodžio pabaigoje į Šiaulių apygardos teismą buvo perduota pirmoji Lietuvoje byla dėl aukų išnaudojimo pornografijai virtualioje erdvėje.
Kaip žinome, be įvairias prekes ir paslaugas siūlančių interneto svetainių yra ir tokių, kuriose galima gauti įvairių intymių paslaugų – nuo nuorodų, kur suteikiamos tokios paslaugos, iki pasiūlymų tiesiog prie kompiuterio ekrano patenkinti savo erotines vizijas. Šitokias, taip vadinamąsias vebmodelių paslaugas, kriminalistai vienareikšmiškai įvardija kaip pelnymųsi ir kito asmens prostitucijos, prekyba žmonėmis ir kitais baudžiamojo kodekso straipsniais.
Prieš maždaug pusantrų metų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (VPK ONTB) pareigūnai, tęsdami vieną iš 5 pradėtų tyrimų dėl prekybos žmonėmis, kartu su kolegomis iš Šiaulių sulaikė du šiauliečius – V. J. (27 m.) ir šio bendraamžį D. Š. Vyrams buvo pateikti įtarimai dėl įvairaus amžiaus merginų verbavimo ir išnaudojimo pornografijai bei priverstiniam darbui. Jų namuose buvo atliktos kratos, rasta daug vertingos tyrimui informacijos. Kadangi įtariamieji neneigė jiems inkriminuojamų nusikaltimų, tuokart prokurorai neprašė jų suimti, o teismas paskyrė tik švelnias kardomąsias priemones.
Poveikis nukentėjusiajai
Likę laisvėje šiauliečiai – beje, vienas jų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbuotojas – rankų nesėdėjo sudėję – ėmėsi „apdoroti“ nukentėjusiąsias. Stengdamiesi išsisukti nuo kaltinimų, vyrai bandė papirkti jiems dirbusias merginas – už tam tikrą atlygį prašė pakeisti duotus parodymus jų naudai.
Tačiau pareigūnai nuo paleistų į laisvę įtariamųjų nenuleido akių. V. J. ir D. Š. buvo sulaikyti Telšiuose 2013 metų rugpjūčio viduryje tuo metu, kai vienai nukentėjusiajai ketino perduoti pinigus, už kuriuos tikėjosi nupirkti melagingus parodymus. Tad prie jau pareikštų šiauliečiams įtarimų prisidėjo ir dar vienas – poveikis nukentėjusiajai, o teismas tuomet leido juos suimti trims mėnesiams.
O tyrimas dėl prekybos žmonėmis buvo pradėtas po vienos nukentėjusiosios skundo. Įdėmiau panarstę gautą informaciją pareigūnai nustatė, kad kaltinamieji internetinėje erdvėje skelbėsi ieškantys merginų, norinčių dirbti vebmodeliu, žadėdavo gerą uždarbį. Apie tai, kad „modeliams“ teks demonstruoti intymias kūno vietas bei demonstruoti įvairias erotines ir net pornografines pozas, kad pritrauktų kuo daugiau svetainės lankytojų, jie nepasakodavo.
Ne viena mergina susigundė tokiu pasiūlymu ir nusiuntė „darbdaviams“ savo gyvenimo aprašymą. Vėliau šiauliečiai, žinodami smulkias merginų gyvenimo detales, jas šantažuodavo ir versdavo „šokti pagal jų dūdelę“ – išnaudodavo jas pornografijai.
Kai kurioms merginoms suteneriai buvo išnuomavę butus, kitos – dirbdavo savo namuose. „Darbuotojas“ šiauliečiai aprūpindavo kompiuteriais ir interneto kameromis.
Tik tuomet, kai kaltinamieji užregistruodavo jas suaugusiems skirtose užsienio interneto svetainėse, dirbti sutikusios merginos suvokdavo, už kokias paslaugas joms bus mokami pinigai.
Merginos privalėdavo apsinuoginti prieš kameras ir vykdyti visus internetinių klientų prašymus, neretai sunkiai suvokiamus. Įtariamieji, siekdami gauti kuo didesnį pelną, versdavo merginas kuo ilgiau bendrauti su internetiniais klientais ir stebėdavo, kaip šios su jais bendrauja.
Nukentėjusiosios vietoj žadėtų tūkstančių geriausiu atveju tegaudavo keletą šimtų litų.
Daugiausiai – iš Šiaulių
14 tomų baudžiamoji byla, išnagrinėta Panevėžio VPK kriminalistų, o kontroliuota Panevėžio apygardos prokuroro R. Vagrio, į Šiaulių apygardos teismą perduota todėl, kad nors abu kaltinamieji verbavo merginas visoje Lietuvoje, tačiau daugiausiai nukentėjėlių pareigūnai surado Šiaulių krašte. Iš viso į pornografijos platintojų rankas pakliuvo mažiausiai 11 merginų ir jaunų moterų.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio prokuroro R. Vagrio, prekyba žmonėmis, neteisėtas žmonių išnaudojimas priverstiniam darbui vis dažniau persikelia į virtualią erdvę. „Tokius nusikaltimus ypač sudėtinga išaiškinti, – sakė prokuroras, – todėl labai džiaugiuosi profesionaliai atliktu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnų, kurie atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, darbu ir sėkmingu bendradarbiavimu su jais“.
Prokuroro teigimu, dauguma aukų šioje byloje – socialiai pažeidžiamos, sunkiai finansiškai besiverčiančios, patiklios moterys, kurias būtina apginti nuo nusikalstamų kėslų turinčių asmenų.
PAGALBA VISĄ PARĄ: SOS numeris 8 679 61 617 skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialiniai darbuotojai kviečia skambinti net tik nukentėjusiuosius, bet ir šeimų narius, įvairių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Aurelija Žutautienė
