Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį nusprendė, kad Rusijoje besislapstantys buvę sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadai galės būti teisiami už akių, nors jiems ir nepavyko įteikti kaltinamųjų aktų nuorašų.
Buvę Vilniaus OMON vadai Boleslovas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas kaltinami 1991 metais vykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Lietuvos apeliacinis teismas patenkino prokuroro skundą ir paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai reikalavo, jog kaltinamųjų aktų nuorašai būtų įteikti "į rankas".
Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams.
Apeliacinio teismo teisėjas Linas Žukauskas skelbdamas nutartį pabrėžė, kad Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje. Teisėjo teigimu, Lietuva prašė nustatyti jų gyvenamąsias vietas, įteikti teismo pranešimus, pranešti apie teisę duoti parodymus, tačiau Maskva į tai neatsakė.
Apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškė, kad prokuroras tinkamai išsiuntė dokumentus per prokuratūrą, ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
"Be abejo, Apeliacinio teismo sprendimą vertiname teigiamai, kadangi aukštesnės instancijos teismas, kaip ir mes prašėme, neįžvelgė, kad buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Ir tokiu būdu byla bus perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvo atlikti visi reikalingi veiksmai", - po nutarties paskelbimo žurnalistams sakė Vilniaus apygardos prokuroras Alvydas Valiukevičius.
Jis viliasi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme prasidės maždaug po mėnesio. Lietuvos teisėsauga teigia byloje atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys, dauguma jų – Lietuvos piliečiai. 1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
Lietuvos apeliacinio teismo verdiktas Lietuvai leis teisti ir kitus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie įtariami Lietuvos teritorijoje įvykdę sunkius nusikaltimus.
1991-ųjų sausio įvykių byloje teismui ketinama perduoti 81 asmenį, kaltinamieji gyvena Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose valstybėse. Lietuvos įstatymai leidžia juos teisti už akių. Tarp įtariamųjų - asmenys, 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti jiems talkinę asmenys. Konkrečių pavardžių prokuratūra nenurodo, tačiau teigia, kad tai kariškiai, kurie buvo dislokuoti Lietuvoje ir tiesiogiai vadovavo karinei operacijai Lietuvoje per Sausio įvykius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
