Anot draudimo bendrovių, lietuviai brangina ne tik meno vertybes, bet ir prisiminimus. Nuo prabangių laikrodžių iki gyvūnų iškamšų – tokius asmeninius daiktus norintys apsaugoti Lietuvos turtuoliai pastaruoju metu kreipiasi į draudimo bendroves.
Brangiausi sandoriai
Brangiausių apdraustų vertybių sąraše puikuojasi kelias dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys kailiniai, juvelyriniai dirbiniai, vardiniai laikrodžiai ir prabangių svaigiųjų gėrimų kolekcijos. Šiuos daiktus dažniausiai apdraudžia Lietuvos turtuoliai.
„Paprastai be įprasto turto draudžiame ir meno vertybes bei juvelyrinius dirbinius. Brangiausiai įvertintas ir bendrovėje apdraustas buvo 100 tūkst. litų vertės televizorius ir 70 tūkst. litų kainavęs mobilusis telefonas. Taip pat apdraudėme ir vieno Lietuvos krepšininko varžybose iškovotus medalius, „Faberge“ kiaušinio kopiją už 60 tūkst. litų“, – brangiausius sandorius vardija „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento vadovas Tomas Nenartavičius.
Pasak pašnekovo, nors Lietuvos turtuoliai paprastai apdraudžia visą namuose esantį turtą, kartais itin brangius daiktus jie linkę apdrausti papildomai. Savo verte išsiskyrė ir vieno garsaus Lietuvos milijonieriaus apdraustas turtas.
„Vieno milijonieriaus viso būsto turto draudimo vertė buvo 10 mln. litų. Iš statistikos matome, kad tai didžiausias draudimo portfelis įmonės istorijoje“, – pasakojo T. Nenartavičius.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Turto draudimo rizikos vertinimo ekspertė Audronė Ananevienė pastebi, kad lietuviai vertybes papildomai apdraudžia retai. Kalbėdama apie brangiausius sandorius ji paminėjo tik keletą išskirtinių atvejų.
„Didesnių užklausų – nedaug. Vienas bendrovės klientas norėjo apdrausti 40 tūkst. litų vertės vyno kolekciją, kitas apdraudė 80 tūkst. litų vertės laikrodį“, – teigia rizikos vertinimo ekspertė.
Nebrangūs, bet svarbūs
Vis dėlto, pasak draudimo ekspertų, ne visada apdrausti daiktai turi didelę materialinę vertę. Būna atvejų, kai gyventojai nori apdrausti nors ir nevertingus, bet asmeniškai brangius daiktus. Kartais užklausos iš pirmo žvilgsnio atrodo labai netikėtos.
„Esame gavę užklausą dėl galimybės apdrausti vyno kolekciją, kurioje pigiausio vyno butelio kaina siekia 15 litų, o brangiausio – 50 litų. Taip pat pasitaikė atvejų, kai klientai norėjo apdrausti sovietinių lygintuvų, knygų bei rankraščių rinkinį, senoviškų rusiškų virdulių kolekciją. Kartu su namų turtu vieni klientai papildomai apdraudė net kiemo skulptūras – varles, gulbes ir nykštukus“, – apie netikėtus draudimo atvejus pasakojo T. Nenartavičius.
Jam pritaria ir A. Ananevienė, prisimenanti, kaip neseniai teko vertinti vieno kliento medžioklės trofėjų kolekciją. Draudimo bendrovė apdraudė keletą gyvūnų iškamšų.
Sunkmečiu saugo labiau
Pastaruoju metu, padažnėjus nusikaltimų skaičiui, vagys namuose nebeieško tik vertingų daiktų, o išneša beveik viską – nuo kiaulės-taupyklės iki namuose paliktų cigarečių ar alkoholio.
Draudikai pastebi tendenciją, kad augant nusikaltimų skaičiui žmonės daiktus papildomai apsaugo dažniau. Brangiausiai vertinami daiktai – juvelyriniai ir meno dirbiniai, kurie puošia Lietuvos turtuolius ir į jų namus sunkmečiu nugula seifuose.
„Sunkmečiu pastebime priešingą reiškinį, kad išaugus nusikalstamumui ir vagysčių skaičiui klientų atsiranda daugiau. Mes neįžvelgiame tendencijų, kad žmonės perka tokį turtą, bet matome, kad apdraudžia jį dažniau ir rūpinasi jo apsauga“, – pasakojo T. Nenartavičius.
Kolekcionieriai neliaupsina
Vis dėlto Ekonomika.lt kalbintų verslininkų ir kolekcionierių teigimu, vertybių draudimas Lietuvoje nėra populiarus, nes draudimo bendrovės retai gali pasiūlyti tinkamas paslaugas.
Savo pavardės nenorėjęs minėti stambios IT įmonės vadovas ir vieno didžiausių vyno rūsių Lietuvoje savininkas Lietuvos draudimo bendrovių paslaugomis nesinaudoja ir apskritai jas vertina labai skeptiškai.
„Lietuvos draudimo bendrovės gerina reputaciją skelbdamos neįprastas apdraustų vertybių sumas. Nei aš, nei dauguma mano bendraminčių brangaus vyno kolekcijų neapdraudžia. Ir apskritai draudimo rinka Lietuvoje dar yra embriono stadijoje“, – kalbėjo kolekcionierius.
Kitas žinomas verslininkas kasmetinio renginio „Bike Show Millenium“ organizatorius Julius Urbaitis, garsėjantis meno vertybių, alkoholinių gėrimų ir išskirtinių automobilių bei motociklų kolekcijomis, Lietuvos draudimo bendrovių taip pat neliaupsino.
„Yra daug vertybių, kurių Lietuvos draudimo bendrovės nedraudžia. Dauguma kolekcionierių meno vertybes, automobilius ir kitus daiktus išveža į užsienį, kur yra ir tam tikra draudimo forma, ir kvalifikuoti specialistai, nes Lietuvoje neturime nei specialistų, nei galimybių“, – sakė verslininkas. Jis tikino, kad savo meno ir automobilių kolekcijas dėl šių priežasčių apdraudžia užsienio bendrovėse.
Kalbintų rizikos vertintojų teigimu, draudžiant nestandartinius daiktus, dažniausiai kyla problemų, nes klientai paprastai negali pagrįsti jų vertės, tad pasitaiko atvejų, kai Lietuvos draudimo bendrovės išskirtinių vertybių apdrausti negali. Tai ypač aktualu kalbant apie antikvarines vertybes, kurių vertę nustato tik ekspertai. Taip pat sunku apdrausti antikvarinius daiktus, meno kūrinius, kurie įsigyjami aukcionuose. Mat atlyginant patirtą žalą klientui reikia išmokėti faktinę daikto vertę, kuri dažnai skiriasi nuo jos kainos aukcione.
„Jeigu nepavyksta susitarti ir nėra lydinčių dokumentų, dažniausiai susitariame dėl apdraudžiamų vertybių rinkos vertės arba klientas turi pateikti ekspertų vertinimus. Kitaip apdrausti negalime“, – teigė T. Nenartavičius.
TIK FAKTAI:
• Prabangias prekes lietuviai draudžia nenoriai, draudimo sandorių dėl padažnėjusių vagysčių padaugėjo tik sunkmečiu.
• Draudimo bendrovėje „ERGO Lietuva“ apdraustas brangiausias daiktas – 100 tūkst. litų vertės televizorius, „Lietuvos draudimas“ apdraudė 80 tūkst. litų vertės laikrodį.
• Išradingi Lietuvos kolekcionieriai nesibodi apdrausti ir ne itin vertingų, tačiau asmeniškai svarbių daiktų – nuotraukų albumų, suvenyrų, skulptūrų ar monetų kolekcijų.
• Anot kolekcininkų, prabangių vertybių draudimo rinka Lietuvoje dar nėra išvystyta, jai trūksta specialistų.
