Labiausiai moterį neramina, kad nutūpę dienos miego dauguma padarėlių taip ir nebepabunda. Štai vienas jų slepiasi džiovintų žiedlapių dėžutėje.
„Liepos mėnesį jie tikriausiai susiveda vaikučius ir tada gal žiopliukai nežino, kad reikia medžiuose gyventi, kad ten uodų daugiausiai“, – teigė bibliotekininkė Diana Šermukšnienė.
Anykštėnė pasakoja, kad naktiniai skraiduoliai pastatą pamėgo prieš šešerius metus, kai biblioteka buvo suremontuota. Iš pradžių jie išlįsdavo po vieną kitą. Bet pastaraisiais metais jų atsirado ypač daug, tiesiog susikraustė gyventi. Liepos pabaigoje šikšnosparnių randasi ne tik bibliotekoje, bet ir šalia esančioje bendruomenės salėje.
Bibliotekininkė juokiasi, kad ji turbūt vienintelė, kuriai šie neįprasti knygų skaitytojai nekelia paniškos baimės, mat dauguma lankytojų ar kaimynų vien juos pamatę šiurpsta.
„Daug kas čia šiurpsta atėję, sako, net oda pasišiaušia. O vyras juokauja, kad čia apačioj yra šarvojimo salė, sako galbūt čia dvasios prisikėlę skraido“, – pasakojo moteris.
Bibliotekoje šie padarėliai pagyvena apie tris mėnesius, paskui po truputį jų ima mažėti, visiškai išsikrausto tik rugsėjo pabaigoje. Ir taip iki kitos vasaros. Tokia neįprasta žinduolių invazija iš pradžių nustebino ir gamtininką Antaną Slučką. Žinomas biologas ekspertas panoro ir pats apžiūrėti gyvūnus.
Pasak eksperto, biblioteką okupuoja ne kas kitas, o mažieji šikšniukai. Vieni mažiausių šikšnosparnių Lietuvoje. Gamtininkas spėja, kad mažieji šikšniukai kur nors greta bibliotekos turi buveinę.
„Ten reikia labai gerai apžiūrėti bibliotekos patalpas, ir jei ras ventiliacijos angas neuždarytas ar kiauras, reikia uždarinėti, kad jie nepapultų“, – pakomentavo A. Slučkas.
Ši šikšnosparnių rūšis mėgsta ir nesibaido žmonių draugijos. Gali gyventi senuose medžiuose, pastatų plyšiuose. Ir minta daugiausiai vabzdžiais, ypač daug sumedžioja uodų. Tad jų draugijos nereikėtų kratytis, o atvirkščiai – medžiuose įkelti jiems inkilų.
Visi Lietuvoje sutinkami šikšnosparniai yra saugomi ir įtraukti į Raudonąją knygą.