„NATO viršūnių susitikimas baigėsi. Buvo emocijų, geresnių ir blogesnių vertinimų. Ne taip jau ir svarbu, ar Vilniaus NATO viršūnių susitikimas bus vadinamas mažiau ar daugiau istoriniu, bet yra ne vienas konkretus pasiekimas“, – feisbuke parašė A. Anušauskas.
Ministras išskyrė patvirtintus naujos kokybės regioninius gynybos planus.
„Šie planai užtikrins Aljanso gynybą nuo pat pirmų centimetrų, turės reikiamos parengties ir pilnai aprūpintas pajėgas, bus rengiamos didelio masto pratybos ir taip užtikrintas patikimas atgrasymas“, – dėstė ministras.
Jis pažymėjo ir susitarimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu, kad jungtinė iki metų pabaigos parengs bendrą sprendimo Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuoti Vokietijos brigadą įgyvendinimo planą. A. Anušauskas teigė pristatęs atnaujintą Lietuvos paramos planą ir tvirtą įsipareigojimą 2026 m. turėti visą reikiamą infrastruktūrą brigadai.
„Trečia, sutarta dėl rotacinio oro gynybos modelio. Jis leis Lietuvoje ir visame rytiniame pakraštyje dislokuoti antžemines oro gynybos sistemas bei naikintuvus, kurie treniruosis perėjimą iš taikos meto į krizės situaciją. Tai – pirmas žingsnis stiprinant oro gynybos pajėgumus regione, užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą.
Kartu su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais pasirašėme deklaraciją dėl bendradarbiavimo oro gynybos srityje, kuriame bendras oro erdves treniravimuisi ir tikimės didesnio sąjungininkų pajėgumų pritraukimo“, – rašė A. Anušauskas.
Ministras pažymėjo ir atnaujintą gynybos investicijų įsipareigojimą, kuriuo 2 proc. nuo BVP reikalavimas tampa ne rekomendacija, o minimaliu reikalavimu. A. Anušausko tvirtinimu, dauguma šalių deklaravo įsipareigojimą tai pasiekti kuo greičiau, nes didesnis finansavimas būtinas užtikrinti reikiamus pajėgumus kolektyvinei gynybai.
„Penkta, Aljanso nariai sutarė dėl reikalavimų išankstiniam amunicijos dislokavimui priešakinėms pajėgoms, kas užtikrins tinkamą pasirengimą itin greitam pajėgų pastiprinimui rytiniame Aljanso pakraštyje.
Šešta, sutarta dėl Gynybos pramonės veiksmų plano, kuriuo bus siekiama skatinti bendrus įsigijimus, užtikrinti saugias tiekimo grandines ir skatinti euro-Atlantinės gynybos pramonės bendradarbiavimą.
Septinta, pasiekus sutarimą, Švedija jau netrukus taps 32-ąja Aljanso nare. Švedija nutrauks savo daugiau nei 200 metų trukusią neutraliteto politiką ir savo pajėgumais gerokai sustiprins Aljansą bei ypač – Baltijos jūros regiono saugumą. Lietuvai tai yra nepaprastai svarbu.
Aštunta, NATO-Ukrainos tarybos įkūrimas bei narystės veiksmų plano (MAP) atsisakymas leis dar labiau institucionalizuoti Ukrainos ryšius su Aljansu ir greičiau judėti pirmyn kelyje į pilnavertę narystę. Kartu sąjungininkai sutarė dėl visokeriopos ilgalaikės NATO paramos.
Devinta, įkurtos Sąjungininkų reagavimo pajėgos (Allied Reaction Force), skirtos greitai reaguoti į visas grėsmes 360 laipsnių kampu.
Dešimta, sąjungininkai sutarė dėl didesnio kibernetinės gynybos įsipareigojimo. Tai aktualu kiekvienai šaliai, nes vis tik kieme XXI amžius“, – pasiektus susitarimus vardijo A. Anušauskas.
Ministras išskyrė ir kuriozines viršūnių susitikimo akimirkas.
„Diena, prasidėjusi linksmai – į susitikimą su Ukrainos ministru teko skubėti pasikinkius paspirtuką, automobilis įstrigo kamštyje, baigėsi prie Vokietijos „Patriot“ baterijos Vilniaus oro uoste.
NATO viršūnių susitikimas baigėsi, o darbas gynybos srityje tęsiasi. Žinoma norisi, kad distancija būtų trumpesnė, bet darbų maratonas netrumpėja ir nesibaigia“, – įrašą baigė A. Anušauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad deklaracijoje vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas ir Vokietijos pasiryžimas Lietuvoje dislokuoti karių brigadą.
Tokio sprendimo Vilnius siekė, norint užsitikrinti, jog Vokietija neatsitrauktų nuo kiek anksčiau birželį duoto pažado nuolatos dislokuoti vienetą Lietuvoje, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Vis dėlto NATO vadovai Vilniuje pakartojo Madrido viršūnių susitikimo deklaracijoje pernai įtvirtintą formuluotę, jog rytiniame Aljanso pakraštyje dislokuotos priešakinės bataliono dydžio pajėgos „prireikus gali būti padidintos iki brigados dydžio vienetų“.
Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse B. Pistorius pareiškė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
Ministras pabrėžė, kad sutarimas dėl brigados „yra suderintas su NATO planais“, tačiau tai nėra jų dalis.
Lietuva, Latvija ir Estija žada NATO daugiau galimybių savo oro erdvėje
Lietuva, Latvija ir Estija žada suteikti daugiau galimybių NATO savo oro erdvėje, įsipareigojo didinti išlaidas gynybai.
Tai sakoma antradienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrų Arvydo Anušausko, Inaros Mūrniecės ir Hanno Pevkuro pasirašytoje deklaracijoje dėl oro erdvės išplėtimo NATO veiklai.
Deklaracijoje pažymima, kad NATO sąjungininkams suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai.
„Mes, pasirašiusios valstybės, įsipareigojame skatinti Baltijos šalių oro erdvės prieinamumą NATO oro veiklai ir užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus bei gerinti civilinį ir karinį Baltijos šalių bendradarbiavimą“, – teigiama dokumente.
Jame teigiama, kad oro erdvės prieinamumas yra vienas iš kertinių dalykų norint užtikrinti efektyvų nuolatinį oro ir priešraketinės gynybos išteklių dislokavimą.
„Mes, šį susitarimą pasirašančios šalys, pabrėžiame trišalius pasiekimus Karinės oro gynybos koncepcijoje, kuri leidžia NATO ir sąjungininkams užtikrinti bendroje NATO oro erdvėje tinkamą atgrasymą, padidina budrumą ir išplečia pratybų galimybes“, – tvirtina ministrai.
Baltijos šalys taip pat pakvietė NATO sąjungininkus įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį prie jo prisidedant savo pajėgumais.
„Skatiname nedelsiant įgyvendinti NATO oro gynybos rotacinį modelį ir kviečiame tiek NATO, tiek sąjungininkes prisidėti savo pajėgumais siekiant šio tikslo. Tai reikštų judėjimą toliau stiprinant NATO oro gynybą“, – teigiama deklaracijoje.
Birželį NATO gynybos ministrai susitarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse. Jis turėtų pakeisti oro policijos misiją, kurią partneriai vykdo nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo Aljanso nare. Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva siekia, kad oro policijos misiją pakeistų oro gynybos misija.
Lietuva, Latvija ir Estija dar kartą patvirtino ketinimą artimiausiais metais didinti investicijas į gynybą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Atkreipiame dėmesį į investicijų į šalies oro gynybą svarbą regioniniu mastu, įskaitant vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų pirkimus“, – teigiama dokumente.
Deklaracijoje Baltijos šalys pažymėjo bendrą ketinimą gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą.
