„Žinot kuo man patinka amerikiečių atsargos generolai? Kad jie, jei apie kokius nors reikalus turi nepakankamai informacijos - klausia. Pas mus tokie klausimai iškart vertinami kaip kritika, o ne kaip bandymas išsiaiškinti. Štai ir ats.gen. B.Hodges uždavė normalius klausimus, bet iškart nuvilnijo „kritikuoja“.
Kita vertus jei ir taip, tai nematau nieko blogo, tik papildomą progą paviešinti atsakymus. O dabar pateiksiu savo atsakymus į pagrindinius iškeltus klausimus (tekstas ilgokas, tai skirtas tik rimtai besidomintiems).
B.H.: Ar jūs turite tokį pat visuomenės įsitraukimą į gynybą kaip, pavyzdžiui, Suomija? Jūs turite daugiau sunkumų, bet, tiesą sakant, nejaučiu, kad visuomenė Lietuvos viduje būtų pasirengusi.
Atsakamas (toliau A.A.): Visuomenės laikysena karo Ukrainoje akivaizdoje parodė, kad gyventojai yra neabejingi sprendžiant saugumo problemas ir ieško pačių įvairiausių būdų prisidėti kovojant su agresoriumi. Galime didžiuotis milžiniško palaikymo sulaukusiomis paramos Ukrainai akcijomis, virtusiomis tiek moraline, tiek realia karine pagalba šiai šaliai. Tai rodo aiškų supratimą, jog atkakliai padėdami Ukrainai, stipriname ir savo pačių saugumą.
Mūsų atliekama visuomenės apklausa rodo, kad šalį agresijos atveju negikluotomis priemonėmis gintų 61 proc. gyventojų, o ginklu priešintųsi daugiau nei pusė visuomenės. Šie skaičiai nuolat auga, todėl akivaizdu, kad valia ginti šalį vis stiprėja. Šis piliečių apsisprendimas priešintis yra valstybės išlikimo pagrindas.
Pasirengimas priešintis užpuolimui taip pat tvirtėja. Stebime rekordiškai augantį Lietuvos šaulių sąjungos narių skaičių – nuo praėjusių metų narystė LŠS išaugo beveik 3 tūkst. narių. Šiuo metu LŠS turi beveik 13 tūkst. narių. Kitus visuomenės narius pasiekiame krašto apsaugos sistemos priemonėmis: KAM, Lietuvos kariuomenės, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento organizuojamais kursais, paskaitomis, susitikimais, skirtais įvairioms tikslinėms grupėms.
Mokyklose pradėtas kursas moksleiviams, kuris po pusantrų metų apims visas vidurines mokyklas. Taip pat siekiame įtraukti ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius, tad stipriname bendradarbiavimą su Lietuvos diaspora. Juk ne veltui tarp šauktinių yra jau ir dešimtys užsienyje ir gimusių, ir ten gyvenusių jaunuolių.
B.H.: Visą laiką girdžiu Lietuvoje, kad jūs norite, jog čia būtų vokiečių brigada, bet ką ji darys? Turiu omenyje, kad jei neturite poligono, jei turite tiek kareivinių, o turite tik brigadą, sėdinčią savo kareivinėse, tai yra blogiau, nei neturėti jokių karių. Nesu tikras, kad Lietuva padarė viską, ką galėjo, ką turėjo padaryti, kad būtų pasirengusi gintis?
A.A.: Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės plėtrą ir stiprinimą, taip pat į Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų poreikį, vienu iš pagrindinių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų tampa karinės infrastruktūros vystymas, kuris svarbus ir kaip nacionalinio saugumo, atgrasymo politikos stiprinimo aspektas.
Krašto apsaugos ministerija turi pasirengusi detalius karinės infrastruktūros vystymo planus ir juos nuosekliai įgyvendina (!).
Tai apima naujų karinių miestelių statybą, esamų kariuomenės poligonų ir atkuriamo Rūdninkų poligono plėtrą, naujos technikos ir ginkluotės priežiūros infrastruktūros, amunicijos sandėlių ir infrastruktūros išankstiniam įrangos dislokavimui sukūrimą, kitos infrastruktūros pritaikymą ir pasirengimą kokybiškai teikti priimančiosios šalies paramos paslaugas.
Į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą investuojame apie 10 proc. gynybos biudžeto ir ši dalis pastaraisiais metais reikšmingai auga. Planuojama, kad šiais metais investicijos į karinės infrastruktūros vystymą viršys 130 mln. Eur.
Prisiimti įsipareigojimai sąjungininkams, reikalingi priimančiosios šalies paramos infrastruktūros vystymui, nebuvo įgyvendinti iki 2020 metų. Pastatytos jau kelios karinės stovyklos skirtos daugiau kaip 2500 sąjungininkų karių apgyvendinimui.
Planuojama, kad pagrindinė infrastruktūra, reikalinga sąjungininkų pajėgų dislokavimui Lietuvoje, bus sukurta per artimiausiais metais ir dar papildomai bus pastatyta apie 70 vnt. amunicijos saugojimo sandėlių. Dalis jau statoma.
2022 m. buvo priimtas Lietuvos kariuomenės Rūdininkų karinio poligono įstatymas ir per trumpą laiką atlikus parengiamuosius darbus, 2022 metų vasarą atidarytas naujas Lietuvos kariuomenės karinis poligonas Rūdninkuose, kurį, pirminiuose planuose, buvo numatyta įkurti ne anksčiau kaip 2024 metais. Nuo 2022 m. vidurio čia jau galimos lauko taktinės pratybos, pastatyta ir dalis šaudyklų.
Šiuo metu Rūdninkų karinio poligono teritorijoje vykdomi miško kirtimo darbai, išminavimo darbai, žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros ir poligono infrastruktūros planavimo darbai.
Pabradės karinio poligono teritorija plečiama nuo 2221 ha iki 4985 ha, o karinio mokymo teritorija plečiama nuo 6706 ha iki 12529 ha. Plėtros projektą numatoma įgyvendinti šiemet. Gaižiūnų karinio poligono teritorija plečiama nuo 2713 ha iki 5578 ha. Karinio mokymo teritorija plečiama nuo 1286 ha iki 4482 ha. Plėtros projektą numatoma įgyvendinti 2024 metais.
B.H.: Žinau, kad turite tūkstančius karių, kurie yra rezerve. Nemanau, kad jie buvo integruoti, kad jie buvo kviečiami į pratybas, manau, kad daugelis jų neturi padalinio, kuriam būtų pavaldūs, tai yra tiesiog gyvosios jėgos katilas. Bet ką aš Lietuvoje girdžiu, kad jūs norite vokiečių brigados, jūs norite daugiau amerikiečių. Palaukite, jūs turite tikriausiai 100 tūkst. rezervistų, kurie nėra apmokyti, kurie neturi savo dalinio.
A.A.: Visi iki 60 m. vyrai ir moterys (kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis arba yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas) yra karo prievolininkai, priklauso Lietuvos kariuomenės personalo rezervui ir gali būti šaukiami, paskelbus mobilizaciją, atlikti karo tarnybą.
100 tūkst. rezervistų – tai yra parengtojo LK personalo rezervo skaičius, kurį sudaro visi prievolininkai, turintys pradinį karinį parentumą. Jo dalis – aktyvusis rezervas (apie 27 tūkst.), kurį sudaro buvę kariai, į atsargą išėję ne vėliau kaip prieš 10 metų, yra taikos metu aprūpinamas ir rengiamas (nuo 20 iki 60 dienų, planuojama - nuo 20 iki 90 dienų).
Visi aktyviojo rezervo kariai yra priskirti kariniam vienetui, kur yra kviečiami atnaujinti įgūdžių ir kur būtų kviečiami atlikti karo tarnybą. Po šauktinių reformos įgyvendinimo aktyvaus rezervo skaičius padvigubėtų iki 2030 m.
Kasmet atnaujinančių įgūdžius prievolininkų skaičius auga. Pernai, lyginant su prieš metus buvusiu skaičiumi, įgūdžius atnaujino dvigubai daugiau rezervistų – virš 2600 (1 300 buvo 2021 m.) ir siekiama didinti iki 5 000 (2023-2030 m.).
Kariuomenės rezervas privalo būti ne tik pakankamas bei parengtas, bet ir gerai aprūpintas. Artimiausiu metu kariuomenę turėtų pasiekti papildomi kiekiai individualios ginkluotės ir ekipuotės, skirtos pilnai aprūpinti kariuomenės karo meto struktūrai priskirtus vienetus.
B.H.: Girdėjau, kad Lenkija dabar pradeda stiprinti savo gynybą Kaliningrado pasienyje, ar Lietuva bendradarbiauja šiuo klausimu? Nesakau, kad Lietuva taip pat turėtų tai daryti. Kaimynai turi bendradarbiauti vieni su kitais.
A.A.: Turime įsteigę gynybos ministrų tarybą, reguliariai vyksta kariuomenės vadų susitikimai. Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą sustiprinome dvišalį bendradarbiavimą siekiant sinchronizuoti mūsų veiksmus didinant atgrasymą regione.
Vienas iš praktinių pavyzdžių, aktualus ir Kaliningrado problematikai, bendradarbiavimas operacijų planavimo srityje. Abiejų šalių kariuomenių vadai patvirtino pajėgų sąveikos konceptą “Orša”, pagal kurį suintensyvintas žvalgybinės informacijos apsikeitimas, atliekamos pajėgų sąveikos pratybos, stiprinamos atgrasymo priemonės regione.
Šiuo metu NATO rengiami gynybos planai, vyksta nuolatinės konsultacijos su Lenkija planų rengimo kontekste.
B.H.: Lietuva protingai vykdo viešuosius pirkimus? Turiu omenyje, ar Lietuva ir Estija bei Latvija gali naudoti tą pačią įrangą, naudoti tą pačią amuniciją? Žinau, kad atsakymas yra ne. Kiekviena valstybė priima savo sprendimus, bet ar tikrai galite sau leisti turėti kažką visiškai kito nei kitos dvi kaimynės, kurios taip pat yra palyginti mažos pagal BVP ir gyventojų skaičių?
A.A.: Su Estija: 2022 metų pabaigoje pasirašyti du bendrų įsigijimų susitarimai dėl Amunicijos ir Medicininės įrangos (ROLE1 ir ROLE2) įsigijimų. Pagal šiuos susitarimus Lietuva įsigytų medicininės įrangos už maždaug 20 mln. EUR, amunicijos – už 60 mln. EUR. Vyksta pirkimo procedūros. Artimiausiu planuojamos pasirašyti sutarys.
• Su Latvija: Vyksta derybos dėl galimo bendro patrulinių laivų su įranga įsigijimo. Bendra preliminari vertė (Lietuvos dalis) – apie 20 mln. EUR.
• Su Estija, Latvija ir Švedija 2021metais Lietuva pasirašė bendro įsigijimo ilgalaikį susitarimą dėl prieštankinės Carl Gustaff amunicijos įsigijimo už maždaug 52 mln. EUR (Lietuvos dalis). Kiekvienais metais teikiami nauji užsakymai šiais amunicijai, kurią gamina SAAB kompanija.
• Su Estija ir Latvija bendrai koordinuojamas HIMARS sistemų įsigijimas. Lietuva ir Estija praėjusių metų pabaigoje pasirašė atitinkamus susitarimus su JAV Vyriausybe. Latvija pasirašys šiais metais.
Mes taip pat kalbamės apie bendradarbiavimą dėl HIMARS pajėgumo integravimo, t.y. personalo apmokymo, priežiūros, išlaikymo. Ši diskusija vyksta tiek su JAV, tiek su kolegomis iš Baltijos valstybių.
Su Baltijos valstybėmis ir JAV Baltijos saugumo iniciatyvos formate esame įsivardiję šešias sritis bendriems galimiems įsigijimams: 1) Tai jau minėtos HIMARS sistemos; 2) Integruotos oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemos; 3) Jūrinės aplinkos suvokimas; 4) Valdymas ir vadovavimas (C2); 5) Amunicija; 6) Specialiųjų operacijų pajėgumai.
Esame identifikavę ir kitas sritis bendriems galimiems pirkimams. Mes diskutuojame apie amunicijos, konteinerizuotų medicininių pajėgumų, jūrinių minų įsigijimą. Šis sąrašas nėra baigtinis ir nuolat atnaujinimas. Dėl Ukrainai perduotos ginkluotės ir panašių karinės industrijos keliamų iššūkių akivaizdu, kad Baltijos valstybės drauge turi ieškoti ginkluotės atstatymo būdų.
B.H.: 20 metų girdžiu apie geležinkelį „Rail Baltica“, o jis vis dar nenutiestas? Tai svarbiausias elementas, kurį reikia turėti prieš prasidedant konfliktui, o jis vis dar nepadarytas?
A.A. Krašto apsaugos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija sudarė susisiekimo infrastruktūros objektų sąrašą, kuris reikalingas Priimančio šalies paramos užduotims vykdyti. Kadangi šiuo metu galima tik iki 50% projekto vertės finansuoti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų (EITP), bus teikiami dvigubos paskirties objektai, galintys pretenduoti į šį finansavimą.
Tokį finansavimą jau yra gavę šie projektai: Via Baltica (A5) kelias ir Palemono krovos aikštelė. Trečiajam EITP finansavimo etapui bus teikiama: likusi Via Baltika kelio atkarpa nuo 85 iki 97 km, Kauno oro uosto orlaivio parkavimo peronų ir kitos infrastruktūros plėtra, Rail Baltica signalizavimo sistemos įrengimo projektai, taip pat Jonavos pietrytinis aplinkkelis.
Vyriausybė yra numačiusi ir papildomus finansavimo šaltinius, jei bus patvirtintas bankų solidarumo įnašų įstatymas.
Svarbu pabrėžti, kad didžioji dauguma planuojamų atnaujinti infrastruktūros objektų yra dvigubos paskirties t.y. daugiausia naudojami civilių, tačiau pritaikomi ir kariniams poreikiams. Taip pat yra ir kariniams poreikiams reikalingų susisiekimo infrastruktūros objektai – tai keliai ir juose esantys tiltai ir viadukai, vedantys į karinius poligonus ar karinius dalinius.
KAM yra pateikusi reikiamos infrastruktūros poreikį Susisiekimo ministerijai. Planuojama atnaujinti kelius, tiltus, viadukus, Kauno, Vilniaus ir Palangos oro uosto infrastruktūrą bei kai kuriuos orlaivių aptarnavimo pajėgumus, technikos krovos aikšteles Marijampolėje, Panevėžyje ir Vilniuje ant 1435 mm vėžės bei Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą.
Karinio mobilumo tikslas – pagerinti karinio personalo, įrangos ir išteklių mobilumą Lietuvoje. Visos numatomos priemonės yra skirtos didinti susisiekimo infrastruktūros pralaidumą. Numatoma rekonstruoti privažiavimo kelius prie Rūdninkų karinio poligono (darbai pradedami šiais metais).
Kritika iš atsargos generolo lūpų
Penktadienį renginyje Vilniuje dalyvavęs B. Hodgesas teigė, jog nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo šalyje siekianti Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti savo pačios pajėgumų stiprinimui.
Jis svarstė, ar Lietuva daro viską, kad būtų pasirengusi gintis ir pastebėjo, jog šalyje nepakankamai diskutuojama apie tai, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, stiprindama savo pajėgumus.
Atsargos generolas teigė, kad Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių, tačiau jų iš esmės netreniruoja. Lietuvos aktyvųjį rezervą sudaro apie 27 tūkst. karių, jie reguliariai kviečiami atnaujinti įgūdžių.
Tuo metu parengtąjį rezervą sudaro maždaug 106 tūkst. žmonių, kurie karinių įgūdžiu reguliariai atnaujinti nėra kviečiami. B. Hodgesas taip pat tvirtino nemanantis, kad Lietuvos turima įranga veiktų kartu su latvių ir estų įranga.
V. Rupšys teigė, jog šie teiginiai atspindi 2018 metais vyravusį požiūrį į Baltijos šalių gynybą.
„Aš tikrai gerbiu šitą žmogų, bet reikia suprasti, kad tą, ką jis pasako, man aiškiai matosi 2018 metai – ta gynybinė filosofija ir ypatingai įsigijimo prasme bendros įrangos, technikos, amunicijos trijų Baltijos valstybių konsolidacija įsigyjant, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Ypatingas tada buvo dėmesys, net toks gal stūmimas iš Jungtinių Valstijų karinės vadovybės Europoje, kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda ir greičiausiai – negaliu sakyti tvirtai, bet greičiausiai kažkiek buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume".
Vis dėlto jis pripažino, kad tiek Lietuvoje, tiek NATO ilgą laiką Rusijos grėsmė nebuvo vertinama pakankamai.
„Grėsmių įsivaizdavimas neteisingas buvo pagrindinė priežastis ir savo pajėgumų neteisingo planavimo, ir vystymo savo pajėgumų, sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų į tą esamą grėsmę, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Bet tikrai dabar pastaraisiais metais, nuo 2015 metų, yra viskas daroma, kad tiek būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote.“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai sutarė dėl komunikato, kuriame teigiama, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui.
