„Vokietija savo pusėje jau atrinko dalinius, tie batalionai, plius artilerijos, plius paramos batalionai, iš viso bus daugiau kaip 5 tūkst. karių“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė A. Anušauskas.
Ministras pažymėjo, kad šis skaičius apima NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius.
„Pirmiausia, jūs nepamirškit eFP, tai – papildomi pajėgumai“, – atsakė ministras perklaustas, ar tai naujas skaičius, vokiečiams anksčiau paskelbus apie 4 tūkst. dislokuojamų karių.
Vokietijos gynybos ministerija šią savaitę paskelbė, kad vokiečių brigados branduolį Lietuvoje turėtų sudaryti du tankų batalionai, o trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Lietuvoje dislokuota brigada bus pavadinta „Panzerbrigade 42“. Planuojama, kad brigados dislokacijos štabas į Lietuvą turėtų būti perkeltas 2024 metų paskutinį ketvirtį. Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 4 tūkst. karių.
Vilnius planuoja, kad didžioji karių dalis bus dislokuota 2026-aisiais. Karius ir kartu atvykstančius jų šeimos narius planuojama apgyvendinti Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje, tačiau konkrečios vietos kol kas nenurodomos, nes diskusijos dar nėra baigtos.
Jungtinė abiejų šalių darbo grupė sutarė, kad Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas bus pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 dienos.
„Dėl vietų mes kalbamės, deramės, žiūrim, bet gruodžio mėnesį baigsim derinti su Vokietijos puse. Kalbama ir apie Vilnių, ir apie Rūdninkus, Ruklą – tai jau savaime ten vokiečiai yra, ir kitas Lietuvos vietas“, – sakė A. Anušauskas.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.