Nauji namai – nauja tvarka. Būtų idealu, jei su seneliais iš anksto aptartumėte taisykles, kas vaikui leidžiama ir kas ne, o seneliai noriai sutiktų palaikyti tokią tvarką, kokia egzistuoja jūsų namuose.
Tačiau kur kas dažniau pasitiko situacija, kai seneliai įsitikinę, jog jie geriau už savo vaikus nutuokia, kaip elgtis su mažyliais, taigi tėvų argumentus, kad saldainiai vaikui duodami tik savaitgaliais, atremia nenuginčijamu „pas senelius viskas galima“. Tokiu atveju teks pasikalbėti ne su seneliais, o su vaiku. Paaiškinkite, jog esama dalykų, kuriuos jūsų namuose daryti galima, o pas senelius – tikrai ne (pvz. jūs nieko prieš, kad vaikai pašokinėtų ant lovų, bet išvydusi batutu paverstą savo sofą jūsų anyta tikriausiai nualptų), ir atvirkščiai, kai ką, ko jūs neleidžiate, seneliai linkę leisti. Prieš vėją nepapūsit – seneliai tikrai turi savo tvarką ir veikiausiai neketina į ją nusispjauti. O jūsų vaikas, kad ir kokio amžiaus bebūtų, netruks suprasti, jog senelių namuose esanti tvarka negalioja jūsų namuose bei atvirkščiai.
Užsiėmimų planas. „Ką man veikti?“ – šis vaikų klausimas gena į kampą net ir kantriausius suaugusiuosius. Jei seneliai iš anūko jį išgirs daugiau nei 5 kartus, atsiimdami atžalas veikiausiai sulauksite komentaro, kad jūsų vaiko neįmanoma niekuo sudominti, o pats rasti užsiėmimų nesugeba. Todėl jei tik jūsų mažylis jau pajėgia kalbėti, dar prieš kelionę pas senelius aptarkite, ką būdamas ten ketina nuveikti, kuo užsiimti. Taip pat tikrai pravers, jei paslapčia seneliams įduosite keletą naujų žaislų ar knygelių, kad ištrauktų staigmeną ekstra atvejui. Tiek seneliai, tiek mažylis tikrai bus dėkingi.
Etiketo piruetai. Kad ir kaip anūką lepintų seneliai, kad ir kokius pokštus jam beatleistų, vis dėlto iš mažylio nuolat tikisi bent jau elementaraus mandagumo. Ir jei pamiršti, kurioje rankoje laikoma šakutė, o kurioje peilis – dar nedidelė nuodėmė, tai pakilti nuo stalo nepasakius „ačiū“ – jau gana rimtas nusižengimas mylinčios močiutės akimis. Taigi prieš kelionę būtinai priminkite vaikui, kada sakyti „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir kt. O jei jūsų namuose šie „stebuklingi žodeliai“ dažnai pamirštami, sugriežtinkite savo etiketo reikalavimus likus bent gerai savaite iki kelionės – kad mažieji nenuoramos spėtų priprasti.
Svarbiausias ryšulėlis. Kiekviena mama žino, kaip „paprasta“ išruošti vaiką savaitei ar juo labiau ilgesniam laikui. Maždaug trečdalis krepšio turinio – daiktai, kurių tikrai prireiks, kitas trečdalis – daiktai, kurių galbūt prireiks, na, ir likęs trečdalis – daiktai, kurių veikiausiai neprireiks, bet geriau vis dėlto juos turėti po ranka (kad ir buteliukas sirupo nuo temperatūros ar išeiginiai marškinėliai, jei seneliai sugalvotų anūką nusivesti į kokią šventę). Tačiau svarbiausias ryšulėlis vis dėlto yra tas, į kurį vaikas susimeta daiktus, be kurių tikrai negalėtų išgyventi nė dienos. Tai gali būti mylimas pliušinis meškiukas, kurio leteną pasikišęs po skruostu jis užmiega, lėlė ar mašinėlė, su kuria dažniausiai žaidžia, mėgstamiausių dainų kasetė, nuolat skambanti žaidimų fone. Patikrinkite, ar mažasis keliauninkas tikrai šiuos daiktus įsidėjo, kad nuvykę pas senelius neniurkteltumėte į ašarų pakalnę.
O svarbiausia – nepamirškite atsidėkodami seneliams už pagalbą nuvežti bent mažutės padėkos dovanėlės. Laimingas anūkas ir dėkingi mylintys vaikai - tai ir yra viena svarbiausių laimės, apie kokią svajoja visi seneliai, sudėtinių dalių.
