Spalio 3 dieną Vilniaus Rotušėje rinkosi tie, kuriems rūpėjo pasidalinti mintimis apie sveiką gyvenseną, fizinio aktyvumo svarbą, Viduržemio jūros regiono dietą ir jos poveikį sveikatai. Čia vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bei Lietuvos Respublikos garbės konsulato Neapolyje organizuotas kongresas „Fizinis aktyvumas ir Viduržemio jūros dieta – kelias į sveiką gyvenseną“.
Lietuvos Respublikos garbės konsulas Neapolyje Dr. Vincenzo Russo, pradėdamas kongresą, pabrėžė, kad Viduržemio jūros dieta apjungia ne tik tradicijas, kultūrą, laisvalaikį, bet ir atlieka socializacijos vaidmenį. Nuo senų senovės maistas buvo svarbus ne tik todėl, kad tenkino žmonių biologinius poreikius, bet dar ir dėl to, jog tapo ypatingu kultūriniu fenomenu.
Kalbėdamas apie Viduržemio jūros dietą, V. Russo pristatė, kad viskas prasidėjo 1945 m., kai profesoriaus Ancel Key komanda atliko detalų tyrimą, kuriuo palygino valgymo įpročius JAV, Japonijoje, Italijoje, Graikijoje, Jugoslavijoje, Olandijoje ir Suomijoje. Buvo ištirta 12 000 asmenų, kurių amžius - nuo 40 iki 59 m.
Tyrimas parodė, kad mirčių nuo išeminės širdies ligos buvo ryškiai mažiau tarp respondentų, gyvenančių Viduržemio jūros regione. Tuo tarpu didesnis mirtingumas kituose regionuose buvo susietas su riebalais, kuriuos jie vartoja – taukais, sviestu, raudona mėsa ir pan. Tyrimai rodo, kad valgymas, vadovaujantis Viduržemio jūros dieta, geriau nei bet kokie vaistai sumažina širdies ligų bei diabeto riziką. Ką turėtų valgyti žmogus pagal Viduržemio jūros dietą? Daug vaisių, daržovių, rupių miltų duoną, ryžius ir makaronus, bulves, pupeles, riešutus, grūdus. Alyvuogių aliejus yra labai svarbus riebalų šaltinis. Reikėtų nepamiršti ir žuvies bei paukštienos, nors ja piktnaudžiauti nevertėtų. Galimi ir nedideli kiekiai kiaušinių bei raudonos mėsos.
Vis tik tinkama mityba tik viena sveikos gyvensenos pusių. Kita, ne mažiau svarbi – fizinis aktyvumas. Visi puikiai žino, kad nuolatinis fizinis aktyvumas padeda išsaugoti sveiką, stiprų kūną. Sportuojantys žmonės lengviau išvengia antsvorio, aukšto kraujospūdžio, aukšto cholesterolio kiekio sukeliamų sveikatos problemų. Fiziniai pratimai sustiprina raumenis bei kaulus. Be to, nuolatinis fizinis aktyvumas pagerina miegą, padidina energijos kiekį ir sumažina stresą. Vis tik profesionalūs sportininkai susiduria su kitomis sveikatos problemomis. Viena pagrindinių atletų mirties priežasčių – staigi kardialinė mirtis.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano profesoriaus Algirdo Utkaus, antsvoris tampa pasaulinio masto problema. 2003 m. daugiau nei 1 milijardas suaugusių planetos gyventojų turėjo antsvorį arba buvo nutukę. Tuo tarpu 2013 metais šis skaičius padvigubėjo. Tunka ir mūsų vaikai. 1990 metais pasaulyje buvo skaičiuojama 4,2 proc. nutukusių vaikų, 2010 m. - 6.7 proc., o 2020 metais prognozuojama, kad tokių vaikų bus net 9,1 proc.
Daugėja ir vaikų, sergančių tokiomis ligomis, kurios anksčiau buvo priskiriamos suaugusiems, pavyzdžiui, II tipo diabetas, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, miego apnėja, hipertenzija.
Profesorius pabrėžia, kad nutukimą lemia ne tik aplinkos rizikos veiksniai, bet tam įtakos turi ir genetinis polinkis.
Kongreso dalyvius Dr. Rosario supažindino su picos istorija. Patiekalo pavadinimas - „pizza” - kilęs iš lotynų kalbos žodžio „pinsere” ar „pansere”, reiškiančio „spausti”. Neatsiejamas neapolietiškos picos ingredientas yra pomidoras. Tiesa, iš pradžių žmonės įtariai žiūrėjo į pomidorą, mat jis priklauso bulvinių šeimai. Buvo tikima, kad pomidore gali slypėti alkoloidų, toksinių medžiagų. Be to, jam buvo priskiriamas afrodiziakinis poveikis.
Vis tik – pomidorai ilgainiui tapo būtinu picos pagardu. Kitas svarbus ingredientas – tai mocarela sūris. Ypač, pagamintas iš nepasterizuoto naminių azijinių buivolų pieno. XIX amžiaus pabaigoje pirmosios picos su pomidorais ir mocarela sūriu buvo pagamintos karališkajai karaliaus Umberto I ir karalienės Margaritos šeimai. Jiems patiekė 3 skirtingas picas. Viena jų savo spalvingumu priminė Italijos vėliavą, mat buvo paskaninta bazilikais (žalia spalva), mocarela sūriu (balta spalva) bei pomidorais (raudona spalva). Šioji karalienei Margaritai patiko labiausiai, todėl ir buvo pavadinta jos garbei. Karalienė net yra sakiusi, jog „į istoriją įeis dėl to, kad davė vardą picai, o ne dėl kitų karališkųjų reikalų“.
