Kai pirmoji J. M. Barroso komanda pradėjo darbą, ekonomikos padėtis buvo gera, o nedarbas mažėjo. Po penkerių metų ir didžiausio nuosmukio per pastaruosius dešimtmečius 2010–2014 m. kadencijos Europos Komisijos laukia visa krūva naujų darbų.
Praėjusį rudenį kalbėdamas apie prioritetus Europos Komisijos pirmininkas sakė, kad iš pradžių svarbiausia bus gaivinti ekonomiką ir grąžinti į darbą milijonus žmonių, kurie per nuosmukį jo neteko. Jis taip pat pažadėjo toliau siekti finansinių reformų, kurios padėtų išvengti kitos krizės.
Ilgalaikio tikslo – ES 10 metų ekonomikos augimo plano arba Lisabonos strategijos – terminas sueina šiais metais, tad rengiamasi jį pakeisti kitu. Pirmininkas jau paskelbė darbo dokumentą, kuriame išdėstė tikslus, o oficialus pasiūlymas bus teikiamas kovą.
Praėjusią savaitę J. M. Barroso su šiuo planu, kuris dabar pavadintas strategija „Europa 2020 m.“, supažindino ES vadovus. Svarbiausi strategijos punktai – mažai anglies dvidegionio į aplinką iškiriančių technologijų skatinimas, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skaitmeninės ekonomikos diegimas, švietimo ir mokymo modernizavimas.
Ragindamas labiau koordinuoti ekonomikos politiką pirmininkas sakė, kad bus stengiamasi stiprinti bendrąją rinką ir suvaldyti valstybių narių biudžeto deficitus. Šiuo metu dvidešimties šalių biudžeto deficitas viršija ES nustatytą 3% ribą.
Naujos sudėties ES vykdomoji institucija pirmą kartą veiks pagal Lisabonos sutarties nuostatas, skirtas supaprastinti ES sprendimų priėmimo procesą ir visam valstybių blokui suteikti daugiau svertų tarptautiniuose reikaluose. Europos Komisija prižiūri, kad būtų laikomasi ES sutarčių, tad jai teks užtikrinti, kad reformos būtų įgyvendintos. Tai nelengva užduotis, nes pokyčių bus beveik visose ES institucijose.
Jie neaplenks ir pačios Komisijos. Naujos sudėties Komisijoje Lisabonos sutartimi sukurtos vyriausojo užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio pareigos. Jas eina Catherine Ashton, kuri taip pat yra Komisijos Pirmininko pavaduotoja.
Visuotinio atšilimo problema, kuri buvo viena svarbiausių jau per pirmąją J. M. Barroso kadenciją, išlieka tarp didžiausių prioritetų – net sukurta nauja veiksmų klimato srityje atsakomybės sritis. ES ragina atnaujinti tarptautines derybas ir užbaigti tai, kas buvo pradėta Kopenhagos klimato konferencijoje.
Tačiau naujas ne vien už veiksmus klimato srityje atsakingo Komisijos nario postas. Pirmą kartą sukurtos vidaus ir humanitariniams reikalams skirtos pareigos. Performuoti keli kiti postai.
Antroji J. M. Barroso Komisija į pirmą posėdį renkasi šią savaitę. Naująją Komisiją sudaro 27 nariai – po vieną iš kiekvienos ES šalies. Keturiolika iš jų, įskaitant ir pirmininką, dirbo ir ankstesnės sudėties Komisijoje. Komisijos nario kadencija trunka penkerius metus.
