Antradienį į neeilinį posėdį prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymų aptarti susirinkusios Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) posėdį atvyko ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas.
Komisija planuoja apsispręsti, ar iš prezidentūros gauti popieriai iš tiesų gali būti laikomi oficialiu dokumentu, kadangi jame nėra jokių parašų ir antspaudų. Bent minimalios užuominos į kūrinio autorystę pasigendantys politikai mano, kad AK „pusfabrikatį“ atsiuntusiai prezidentūrai šįkart aiškiai pritrūko pagarbos Seimui bei jo struktūriniam padaliniui.
[papildyta 16:25] Po AK posėdžio komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis apibendrino, kad prezidentės atsakymų atžvilgiu buvo kelios nuomonės: Bronius Bradauskas siūlė jas paprasčiausiai įvertinti ir į jas atsižvelgti, bet AK šio siūlymo nepalaikė. Taip pat buvo Žilvino Šilgalio siūlymas nieko nevertinti ir neatsakinėti.
Tačiau komisija nusprendė atsakymus išnagrinėti ir įvertinti kiekvieną punktą.
Išvados būtų tokios: komisija apgailestauja, kad prezidentė neatsižvelgė į komisijos pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes dėl vidaus reikalų ministro R.Palaičio elgesio, kuris yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir nešališkumo principais, ir nedelsiant netenkino ministro pirmininko teikimo atstatydinti R.Palaitį iš užimamų pareigų. Taip pat komisija atkreipė dėmesį, kad prezidentės vardu atsakymus į pateiktus klausimus pateikė kancleris Giedrius Krasauskas ir atsakymai nėra prezidentės pasirašyti.
Balsas.lt primena, kad R. Palaitis pateikė atsistatydinimo raštą tik po valdančiosios koalicijos partnerių raginimų ir įsiplieskusio skandalo šiuo pagrindu. Šalies vadovė premjero teikimo atstatydinti vidaus reikalų ministrą netenkino.
„Atsakymai nebuvo labai išsamūs, nebuvo išplėsti, į vieną klausimą net buvo nuoroda į trečią atsakymą. Komisija mano, kad galima buvo atsakyti tiksliau. <...> Prezidentės atsakymai buvo skirti ne tik mums, bet ir plačiai visuomenės daliai, kuri tuo labai domėjosi“, - teigė L. Kernagis, dar kartą apeliuodamas į tai, kad ir visuomenė turėtų įvertinti, ar ją tenkina šalies vadovės atsakymai.
L. Kernagis prisipažino, kad nenori žaisti stalo teniso, o džiaugiasi, kad tiesą dėl K. Jucevičiaus paskyrimo ir FNTT vadovų atleidimo išsiaiškino, todėl dabar norėtųsi ir politinių veiksmų, kad būtų atstatyta tiesa.
Komisijos pirmininkas dar kartą aiškiai pabrėžė, kad dabar bus siūloma Kęstučiui Jucevičiui pačiam atsistatydinti, o jei jis nesutiks – siūlymas bus nukreiptas Vidaus reikalų ministrui.
Komisija padarė išvadas, kas K.Jucevičius turėjo aiškų asmeninį interesą pats apie save parašyti teigiamą išvadą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), nuslepiant savo darbo trūkumus. Komisija prašo skubiai STT ir Valstybės saugumo departamentą (VSD) patikrinti FNTT pradėtą patikrinimą dėl K. Jucevičiaus veiksmų ir dingusių bylų kiekį, svarbą, priežastis, o apie patikrinimo rezultatus informuoti komisiją.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kol kas atvirame AK posėdyje labiausiai akcentuojama būtinybė siūlyti laikinai vidaus reikalų ministro pareigas einančiam Raimondui Šukiui atleisti naująjį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių Kęstutį Jucevičių. Tokios išvados buvo padarytos remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija apie K. Jucevičių ir tai, kad jis galimai pradangino apie šimtą slaptų dokumentų.
Pasirodo, kad FNTT viduje dėl šių dokumentų buvo pradėtas tyrimas ir pačiam K. Jucevičiui buvo panaikintas priėjimas prie FNTT duomenų bazės. V. Giržadas savo ruožtu atskleidė, kad taip ir nepavyko gauti patikrinimo dėl dingusių dokumentų rezultatų, nes tyrimą inicijavęs Vitalijus Gailius buvo atleistas.
AK sudarinėjamose išvadose išreiškiamos abejonės, ar prezidentė laikosi Konstitucijos nuostatų, kadangi jos atsakymuose komisijai yra pateikiama nevisa informacija. Konstitucijoje yra reglamentuota, kad ministrai tiesiogiai pavaldūs ne prezidentui, o ministrui pirmininkui. Prezidentės atsakymuose cituojama „Ministrai atsako prieš Seimą ir prezidentę“, o toliau sąmoningai nukandama pabaiga, taigi cituojamas neteisingas atsakymas.
Taip pat išvadose keliamos abejonės dėl to, kad prezidentė neįsiklausė į AK nuogąstavimus dėl K. Jucevičiaus reputacijos ir neužkirto kelio buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui skirti K. Jucevičiaus FNTT vadovu.
AK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos prezidentė neatsakė komisijai dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų, t.y. savo vyriausiojo patarėjo Jono Markevičiaus melo komisijai dėl informacijos apie banką „Snoras“, kai jis patikino, kad be poligrafo parodymų jokios papildomos informacijos nėra gavęs. Prezidentė savo patarėjo elgesio neįvertino.
„Klausiame apie kiaušinį, ji (prezidentė Dalia Grybauskaitė – aut. past.) atsako apie vištą, ji mus laiko vaikais“, – posėdžio metu išreiškė pasipiktinimą komisijos narė Aurelija Stancikienė.
Komisijoje verda diskusijos, ar apskritai verta prezidentės atsakymus vertinti rimtai, jei nebuvo laikomasi oficialių dokumentų paruošimo tvarkos, tačiau taip pat yra ir nuomonė, kad svarbiau žiūrėti į turinį, o ne į formą, nes net tuo atveju, jei šie atsakymai – ne prezidentūros, buvo pakankamai laiko juos patikslinti.
Bandė „pastatyti į vietą?“
Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas portalui Balsas.lt sakė, kad prezidentės D. Grybauskaitės elgesys lygintinas su Valdo Adamkiaus laikysena Valstybės saugumo departamento (VSD) 2006-2007 metų skandalu. Tuomet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdė tyrimą po VSD pareigūno Vytauto Pciūno ligi šiol neištirtos žūties Baltarusijoje. Anuomet V. Adamkus irgi atsisakė bendrauti su į jį apeliavusiais komiteto nariais.
„Lietuvos Respublikos Konstitucija palieka nemažai erdvės trims “aukščiausiems valstybės vadovams” nusistatyti tarpusavio bendradarbiavimo bei bendravimo formas. Todėl kintant politikams šiuose postuose, nuolat keičiasi ir galios santykis bei institucijų tarpusavio santykiai bei bendravimo tonas,“ - pabrėžia M. Ulozas.
Nepaisant aukštų visuomenės palaikymo reitingų, M. Ulozo teigimu, Prezidentų įtaka ir elgesys buvo nevienodi. „Kai Prezidentas V.Adamkus jautėsi (ir buvo) izoliuotas nuo sprendimų priėmimo, tai Prezidentė D.Grybauskaitė neretai sugeba primesti savo valią tiek Seimui, tiek Vyriausybei.
Prezidentūros gan atmestiną atsakymą į AK klausimus galima vertinti kaip komisijos ir paties Seimo “pastatymą į vietą”. AK savo veiklą pradėjo labiau kaip viešųjų ryšių akcija, negu rimta komisija. Todėl natūralu, kad jos rimtai nevertina nei visuomenė (apklausose piliečiai nurodė manantys, kad tai tik politikavimas ir jie nepalaiko nei vienos konfliktuojančios pusės), tiek Prezidentūra. Todėl, jeigu A.Stancikienė ar kitas AK narys mano, kad su jais elgiasi kaip su vaikais, jiems derėtų pažvelgti į veidrodį ir susimastyti kodėl taip nutiko,“, - sakė jis portalui Balsas.lt.
