Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas mano, kad Valstybės tarnybos įstatymą reikėtų sugriežtinti taip, jog korupcijos požymių turintį nusižengimą padaręs valdininkas iš karto prarastų teisę dirbti valstybės tarnyboje. Tačiau, sociologo nuomone, įstatymų griežtinimas gali duoti priešingų, nei tikimasi, rezultatų.
Seimo Antikorupcijos komisija susipažino su Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos, tyrusios buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorės Romutės Stašelienės tarnybinį nusižengimą, išvadomis. Jose pripažįstama, kad R. Stašelienė vertino su ja svainystės ryšiais susijusio ir jau tiesiogiai pavaldaus Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Tautvydo Tamošiūno tarnybinę veiklą, tvirtino jos sūnaus vadovaujamos UAB „Geometra“ rengtus teritorijų planavimo dokumentus, tačiau tai neva nesukėlė kokių nors neigiamų pasekmių ir nenukentėjo viešasis interesas.
Išvadose taip pat nurodoma, kad R. Stašelienės tarnybinio nusižengimo padarymą galėjo sąlygoti Kauno apskrities administracijos viršininko veiksmai, nes administracija turėjo parengti R. Stašelienei rašytines rekomendacijas, kaip išvengti galimo interesų konflikto dėl jos veiklos. Be to, nebuvo pastabų iš teisės departamento, kuriam vadovavo minėta pareigūnė, specialistų, nors jie ir žinojo apie jos svainystės ryšius. Nusižengusiai valdininkei buvo paskirtas tik įspėjimas.
Ministerijos valdininkai teigia, kad tokie veiksmai nedaro žalos valstybės prestižui. Vien už tokį atsakymą jie turėtų lėkti iš valstybės tarnybos“, - naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys.
Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama jos įvertinti šią situaciją bei įvardinti priemones, kurių planuojama imtis, kad praktika, kai prasižengę valstybės tarnautojai išvengia realios asmeninės atsakomybės, nesikartotų.
R. Dagys sakė nematąs jokio valstybės institucijų entuziazmo vykdyti net ir dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą.
„Į valstybinės tarnybinės etikos komisijos išvadas reaguojama, švelniai pasakius, atsainiai. Pretekstų pradėti tyrimus yra pakankamai daug, bet tiek Vyriausybė, tiek savivaldybių administracijos per daug nekreipia dėmesio“ - piktinosi parlamentaras.
Pasak jo, reikėtų sugriežtinti valstybės tarnybos įstatymą taip, kad korupcijos požymių turintį nusižengimą padaręs valdininkas prarastų teisę dirbti valstybės tarnyboje. Nors tokia nuostata galioja ir dabar, tačiau nėra jokio jos įgyvendinimo mechanizmo, tvirtino Antikorupcijos komisijos vadovas. Jis pridūrė, kad išsisukti nuo atsakomybės valdininkams padeda ir pernelyg trumpi senaties terminai, tarnybinių nuobaudų taikymui suteikiantys vos pusę metų.
Pasak R. Dagio, padėti spręsti problemos nepadeda ir teismai, dažniausiai kreipiantys dėmesį tik į formalią valdininkų nusižengimų pusę. „Teismai dažniausiai leidžia išsisukti nuo atsakomybės daugeliui nusižengusių valdininkų ir net grąžina juos atgal į darbą“, - piktinosi Antikorupcijos komisijos vadovas.
Tuo tarpu sociologo Aleksandro Dobrynino nuomone, jokie įstatymų griežtinimai realios padėties nepakeis. „Administravimo mastai auga labai greitai. Tai, ką reikėjo tvarkyti prieš 5 ar 10 metų, fundamentaliai skiriasi nuo to, ką reikia tvarkyti dabar“, sakė naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbintas ekspertas. Pasak jo, būtent administravimo sudėtingumas suteikia nesąžiningiems valdininkams gerą formaliai nepažeidžiant įstatymo raidės veikti savo naudai.
Sociologo požiūriu, visuomenėje egzistuoja tam tikra teisėkūros riba, kurią peržengus, bet koks bandymas įstatymiškai praskaidrinti situaciją veda prie visiškai priešingų rezultatų.
„Nuo pernelyg didelio dėmesio kenčia ir verslas, ir piliečiai, tuo tarpu biurokratai tokį bet kokį sprendimą vis tiek apeina“ - sako A. Dobryninas.
Pasak jo, norint išspręsti problemą, reikia susitarti dėl žaidimo taisyklių, kurių neturėtų būti pernelyg daug. Tačiau tol, kol 80 procentų žmonių manys, kad kyšio davimas yra norma, vargu ar greitai prieisime prie civilizuotos biurokratijos ir normalios administravimo kultūros“, įsitikinęs A. Dobryninas.
