TiT (Tvarkos ir teisingumo partija) valdoma Lenkija neina demokratijos keliu. Pradžioje perėmė Konstitucinį Tribunolą, dabar, vėlgi, matom, kaip ruošiamasi Prezidento rinkimams. Todėl tolimesnėje perspektyvoje partijos ideologija gali atvesti ir prie Polexito – nežiūrint į tai, kad dauguma lenkų palaiko narystę Europos Sąjungoje“, – leidinyje cituojamas buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Valionis.
Prieš kelias dienas tv3.lt portale jis pirmą kartą įspėjo, jog kyla pavojus, kad Lenkija gali išstoti iš bendrijos.
Visą A. Valionio komentarą žiūrėkite:
Į tokį nuogąstavimą „su apgailestavimu“ sureagavo Lenkijos ambasada Vilniuje. Feisbuke A. Valionio pasisakymą pavadino „neteisingu ir vienašališku“, kenkiančiu strateginei partnerystei ir, visų pirma, naudingu tiems, kurie siekia supriešinti ES ir NATO. Ambasada pridėjo premjero Mateuszo Morawieckio užtikrinimą, jog TiT partijoje „niekas negalvoja” apie išstojimą iš ES.
Antanas Valionis vienas ilgiausiai dirbusių Lietuvos užsienio reikalų ministrų (juo buvo 2000 - 2006 metais keliose centro kairiųjų ir kairiųjų vyriausybėse). Prieš tai nuo 1994 m. liepos iki 2000 lapkričio buvo ambasadoriumi Lenkijoje o prieš diplomatinę karjerą apgynė daktaro disertaciją Varšuvos universitete. Šiuo metu pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos. Pabrėžia, jog sako savo asmeninę nuomonę.
Jeigu Lenkija tikrai išstotų iš Sąjungos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija, prieš tris dešimtmečius atgavusios nepriklausomybę, liktų geografiškai atkirstos nuo bendrijos. Geografija šioje pasaulio vietoje turi svarbią politinę reikšmę, rašoma „Rzeczpospolita“.
Antanas Valionis mano, kad Lietuvai būtų nenaudinga net jei būtų vykdomas dviejų greičių Europos Sąjungos projektas: pirmu greičiu važiuotu euro zona su savo solidžiu biudžetu. Tokią galimybę be kelių kitų, buvo pasiūliusi savo kadenciją jau baigusi Europos Komisija ir dar neaišku ką šiuo klausimu mano dabar sudarytoji. Jei Lenkija, kuri nėra euro zonos narė, žengtų kitu keliu nei Lietuva, mums kiltų problemų – sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Dar didesne problema būtų Polexitas. „Lenkijos niekas neišmes, Briuselis tokių mechanizmų neturi. Tačiau Europos Sąjunga, tai ne tik interesų, bet ir vertybių bendrija. Tolimojoje perspektyvoje vertybinių požiūrių skirtumai gali stumti Lenkiją iš Sąjungos. Kiek žinau naujoji Komisija siūlo organizuoti diskusiją, apie Europos Sąjungos ateitį, panašią į Konventą, kuris 2002 – 2003 metais ruošė Europos konstitucijos projektą. Tada ir gali kilti sumanymų įtraukti straipsnį leidžianti pašalinti valstybes, kurios ignoruoja ES teisę,“ – sako buvęs ministras.
Antanas Valionis tapo Lietuvos ambasadoriumi Varšuvoje, kai po kelių įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos metų, buvo pasirašyta Lenkijos – Lietuvos sutartis (balandžio 26 d. minėjome dvidešimt šeštąsias šios sutarties metines). „Lenkofobija tarp lietuvių buvo stipri, istoriją vertinome skirtingai, tačiau supratome, kokia svarbi yra partnerystė su Lenkija. Ir ne bet kokia o strateginė partnerystė“, – tvirtina A. Valionis.
Jo nuomone, dvišaliai santykiai, kurie pablogėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikmečiu, dabar gerokai pasitaisė. Giriamos premjero Sauliaus Skvernelio, jau trejus metus vadovaujančio Vyriausybei, pastangas už tai, kad susikalba su Tvarkos ir teisingumo vyriausybe. Ir tikisi, jog ginčai Europos Sąjungoje neišskirs Lietuvos ir Lenkijos kelių.
„Būgštavimai dėl Lenkijos kurso, nukreipto prieš Briuselį Lietuvoje jaudina ne tik Valionį, sunku pasakyti kiek jie paplitę, tačiau neabejotinai jaudina proeuropietiškus liberalus. O Antaną Valionį sunku pavadinti antilenkišku” – „Rzeczpospolita“ pasakojo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto.
„Lietuvai Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų nenaudingas, ypač Rusijos naujosios imperialinės politikos kontekste,” – cituojamas Pukšto.
