Dviejų brolių Antano ir Augustino Mačionių vaikystės žaidimų vieta tapo judviejų verslu. Apie tai, kaip namelis iš vaikystės žaidimų vietos tapo daugybės gamtos pasiilgusių žmonių lankoma vieta pasakoja jaunesnysis brolis Antanas.
Vos tik įvažiavus į kiemą, mus pasitiko šių namelių šeimininkas 23-ejų Antanas. Vaikinas šypsodamasis sako, kad anksčiau čia gyveno jo seneliai ir visos jo vasaros prabėgo šiame vienkiemyje. Dabar Antanas gyvena tarp Vilniaus ir Varėnos rajono.
Vasarų konstravimai
Idėja statyti namelius medžiuose kilo dar vaikystėje. Visas savo vasaras broliai leisdavo kaime pas senelius ir per jas statydavo paprastos konstrukcijos namelius medžiuose.
„Labai patiko mums. Iš senelio vinis paimdavom, jis pykdavo dar“, – juokiasi Antanas, – „ Statydavom namelius, mums sekdavosi juos statyti ir būdavo labai linksma. Apsigyvendavom juose kokioms dviem savaitėm, tada nebepatinkdavo ir naują statydavom. Aišku, ką mes anksčiau statydavom, tai būdavo palapinės iš lentų“.
Pasak vaikino, namelius pradėjo statyti dar būdamas maždaug septynerių metų, tačiau pirmąjį rimtesnį namelį su tėčio pagalba pasistatė būdamas dvylikos.
„Mes pirmajame namelyje gyvendavome vos ne visą vasarą. Grįždavome pavalgyti pas močiutę, o namelyje nakvodavom ir visomis kitomis paauglių veiklomis užsiimdavome. Mes labai daug žvejodavom. Čia netoliese ir upėse žvejodavom, ir prūdeliuose kitam kaime. Turėjom tokį senovinį motociklą, važinėdavom su meškerėm iki to prūdelio.
Mes labai mėgdavom konstruoti. Su draugu buvome pasistatę ir žuvų rūkyklą. Reikėdavo dar seneliams padėti. Jie turėdavo karvių, tad būdavo ir visi tie šieno darbai. Visi blogiausi vasaros prisiminimai su šieno darbais“, – juokdamasis savo vaikystę prisimena vaikinas.
Įkvėpimas iš Amerikos
Šiuo metu vaikinai nuomoja du „Varėna Treehouse" namelius: „East“ ir „West“, nors iš pirmo žvilgsnio jie yra ganėtinai panašūs, tačiau Antanas sako, jog jie turi pakankamai daug skirtumų.
Pirmasis atsirado „East“ namelis. Jo pastatymo laiko vaikinas net negalėtų įvardinti, nes tai tas pats namelis, kuriame jie žaisdavo vaikystėje. Tiesa, šiuo metu jis atrodo visiškai kitaip, nes prieš įsileidžiant svečius buvo visiškai rekonstruotas.
„Pirmojo namelio pastatymo laiko net negalėčiau nusakyti, nes mes jį pradėjom dar, kai buvom vaikai, su tėčio pagalba. O restauracija užtruko beveik visą vasarą – apie du su puse mėnesio.
Pirmasis namelis buvo kur kas mažesnis, paprasčiau įrengtas. Jo viduje turėjom dviaukštę lovą, o po ja turėdavom tokią išstumiamą lovą, kuri buvo kiekvieną vasarą apsilankančiam draugui“, – pasakoja Antanas.
Namelio „West“ statybos užtruko daugiau nei pusmetį: nuo lapkričio 1 iki šių metų birželio. Jis šiek tiek modernesnis nei pirmasis – šiame namelyje stovi krosnelė, yra šiltas vanduo. Pasak Antano, jiems su broliu norėjosi, kad viename namelyje apsistoti būtų galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Pačią prabangaus stovyklavimo (angl. glamping) pavyzdį vaikinai rado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Broliai pamatė, kad ten vis daugiau žmonių renkasi stovyklavimą nameliuose medžiuose. Jie sugalvojo išbandyti šią idėją ir Lietuvoje.
„Užsienyje nameliai šiek tiek kitokie – jie su dušu, su tualetu. Mes pamatėme pavyzdį Amerikoje, o jie ten stato labai didelius namelius, kelių aukštų. O mes norėjom tokį jaukesnį, mažiuką. Apskritai dabar populiarėja namelių medžiuose kultūra, toks kaip prabangus stovyklavimas.
Jo esmė yra ta, kad mėgaujiesi visais kempingo malonumais, bet grįžti miegoti į labai gražią lovą. <...> Visų smulkmenų reikalingų stovyklavimui – yra. Stengėmės nupirkti viską, ko mums paties prireikdavo namelyje gyvenant vasaromis“, – pasakoja Antanas.
Spaudžiantis laikas ir baimę keliantys garsai
Vaikinas teigia, kad priimant svečius vis dar yra šioks toks jaudulys, tačiau džiaugiasi, kad jų teikiamas paslaugas renkasi tylą ir ramybę vertinantys svečiai. Antanas juokdamasis prisimena, jog nesitikėjo, kad iškart pavyks rasti norinčių apsistoti Dzūkijos miškų apsuptyje, tad skelbimą įdėjo dar visiškai nebaigus įrenginėti namelio.
„Pirmasis svečias buvo amerikietis, kuris gyveno Ispanijoje. Kai tik įmetėme skelbimą apie namelį medyje, jis dar nebuvo visiškai baigtas. Mes galvojom, kad čia tikrai dar nieko nebus. Tą pačią dieną, vos tik įdėjus skelbimą, rytojaus dienai užsisakė namelį. Viską spėjom užbaigti laiku. Be to, jam labai patiko viešnagė, parašė ilgiausią atsiliepimą“, – pasakoja vaikinas.
Antanas pasakoja, kad iš pradžių namelį dažniau rinkosi užsieniečiai, tačiau dabar didžiąją užsakymų dalį sudaro mūsų tautiečiai. Vieni iš labiausiai įsiminusių svečių buvo senjorų pora iš Olandijos.
„Praeitą vasarą sulaukėme daug svečių iš Europos. Senukai iš Olandijos buvo gal aštuoniadešimties. Senukai su golfuku atvažiavo čionais. Jie darė kelionę nuo Estijos iki Lietuvos – darė kelionę per Baltijos šalis. Jie visur gyveno kempinguose/glampinguose ir sakė, kad iš visų čia buvo gražiausia vieta ir jiems labai patiko“, – šypsodamasis kalba namelių šeimininkas.
Buvo ir vienas nutikimas, kuris privertė sunerimti ir nemenkai išgąsdino namelyje besisvečiuojantį vyrą. Namelius supa miškas ir pieva, į kurią dažnai užsuka stirnos ir laukiniai triušiai. Stirnos skleidžia ganėtinai specifinį garsą, kuris primena šuns lojimą, tad vienas svečias naktį išgirdęs kažką lojant visai netoli namelio ne juokais sunerimo. Išvykdamas netgi prašė įspėti ir kitus svečius, kad šie neišsigąstų stirnų skleidžiamo garso.
Šalia namelių visuomet paliekami ir dviračiai, su kuriais svečiai gali pasiekti netoli esančias upes, o jose paplaukioti irklentėmis ar baidarėmis. Antanas pasakoja, kad stengiasi svečius pasitikti su naminiu grikių pyragu, medumi ir arbata, tačiau atskleidžia, kad spaudžiant laikui ne visuomet pavyksta tai išpildyti; apsistoti norinčiųjų daug, o nameliai tik du. Tačiau jau netrukus šie vaikinai pildys ir kitų žmonių svajones – namelius statys norinčiųjų sodybose ir soduose.
