Visgi toks susirūpinimas ir neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais vyravo tarp Vakarų šalių gamybininkų, į mūsų šalį nepersikėlė. Per praėjusius metus įsitikinome, kad mūsų šalies gamybos įmonės yra gana atsparios nuosaikiam sulėtėjimui gyvybiškai svarbiose rinkose. Tačiau suprantama, kad situacija gali keistis atsitikus force majeure įvykiui, pavyzdžiui, koronaviruso pasekmės ekonomikai kol kas lieka nenuspėjamos.
Augo ir gamybos apimtys, ir lėšos sąskaitose
Per 2019 m. gamybos apimtys šalyje išaugo 6 proc., o įmonių gamybinių pajėgumų panaudojimas išliko palyginti aukštame lygyje. Kaip rodo įmonių apklausos, tik nedidelė įmonių dalis mano, kad paklausa artimiausiu metu gali mažėti.
Neseniai Statistikos departamento paskelbtas sausio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo 6 procentiniais punktais. Didesnė dalis apklaustų pramonės įmonių vadovų prognozavo gamybos augimą per artimiausius 3 mėnesius ir mažiau jų tikėjosi gamybos sumažėjimo.
Teigiamą nuotaiką šalies pramonėje lemia ne tik lūkesčiai dėl ateities, bet ir pakankamai užtikrinta įmonių finansinė padėtis. Šalies gamintojai vis dar atsimena prieš gerą dešimtmetį įgytas pamokas ir kur kas tvariau tvarko savo finansus. 2015 m. įmonių nuosavam kapitalui viršijus jų finansinius įsipareigojimus, ši tendencija išlieka pastaruosius penkerius metus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonių laisvų pinigų kiekis pastaruosius keletą metų yra linkęs didėti.
Sveiki finansai leidžia plėstis
Tvari gamybos įmonių finansinė padėtis joms leidžia investuoti į gamybos pajėgumų plėtrą ir produktyvumo didinimą. Investicijų į gamybos pajėgumų didinimą šuolį stebėjome 2017 m., kai buvo investuota rekordinė beveik 1 mlrd. eurų siekusi suma. Pastaruosius dvejus metus gamybininkų investicijos buvo šiek tiek mažesnės.
Tačiau šių investicijų užteko, kad pramonės įmonių produktyvumo augimas atsvertų sparčiai kylantį darbo užmokestį. Kaip rodo „Swedbank“ skaičiavimai, nors reikšmingas atlyginimų kilimas buvo fiksuojamas pastaruosius kelerius metus iš eilės, kartu augo ir darbo našumas, ypač po rekordinių investicijų 2017 m.
Be to, pramonės įmonės nurodo, kad darbuotojų trūkumo problema per praėjusius metus tapo nuosaikesnė. Vadinasi, investicijos į našumo didinimą ir atlyginimų kėlimą davė apčiuopiamų rezultatų.
Kokios ateities perspektyvos?
Per pastaruosius trejus metus gamybininkai nemažai investavo į plėtrą ir našumo didinimą, tačiau erdvės tolesnėms investicijoms yra. Pavyzdžiui, pagal skaitmenizacijos lygį versle, Lietuva pastebimai lenkia ES vidurkį, kas suteikia mums konkurencinį pranašumą. Kita vertus, turime ir kur pasistiebti − neišnaudojame robotizacijos potencialo.
Šalies įmonėse robotai – ir pramoniniai, ir aptarnaujantieji, dar menkai paplitę ir sudaro nedidelę dalį „darbo rankų“. Todėl siekis „įdarbinti“ daugiau robotų, taip dar labiau didinant gamybos našumą, galėtų tapti viena iš tikslinių investicijų krypčių.
Išvardinti veiksniai ir tendencijos rodo, kad šalies gamybininkų optimizmas nėra be pagrindo. Tačiau ar jo užteks iki 2020-ųjų pabaigos? Tai nemažai priklausys nuo pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų Vakaruose – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos ir kitų.
Be to, vis tik panašu, kad bent daliai įmonių turbūt nepavyks išvengti dėl koronaviruso sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės pasekmių. Kita vertus, kai kurioms įmonėms gali atsirasti galimybė padidinti savo gamybos apimtis, pakeičiant stringantį prekių tiekimą iš Kinijos bei pietryčių Azijos. Bet kuriuo atveju belieka tikėtis, kad viruso plitimas bus greitai sustabdytas, o pasekmės mūsų gamintojams bus laikinos ir nedidelės.
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas
