Antanas Juknevičius: „Mes esame unikalus ekipažas, praktiškai įrašyti į raudonąją knygą“

Sekmadienio vakarą iki šiol tyla spinduliavęs Vilniaus oro uostas, rodos, atgijo. Viso to kaltininkas - į 43-iąjį Dakarą iškeliauti susiruošusių lietuviškų ekipažų keliamas džiaugsmu alsuojantis subruzdimas. Vienas ekipažų – „KREDA“ komandos lenktynininkų tandemas, Dakaro pankais vadinami Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis – kaip visada spinduliuojantys olimpine ramybe, nepataisomu optimizmo užtaisu ir viltimi, kad su laukiančiais iššūkiais pavyks susidoroti, nepriklausomai nuo to, kokią porciją sunkumų ši ekstremali situacija gali pavaišinti.
O minėta situacija ekstremali ne tik dėl uždarytos Saudo Arabijos sienos su išoriniu pasauliu, atšauktų skrydžių, žaibiškos reakcijos reikalavusio organizuoto užsakomojo reiso, bet ir dėl ore tvyrančios nežinos, ar sutartas ir raštais patvirtintas „žaliasis koridorius“ suveiks praktiškai, kai Dakaro nuotykiui pasiruošę lietuvių sportininkai turės patekti į nuo išorinio pasaulio dalies atsiskyrusią Arabijos pusiasalio valstybę.
Lyg to dar būtų maža, tai ne vienintelė problema Antano Juknevičiaus komandai neduodanti ramybės. Viena sunkiausių užduočių prieš prasidedant Dakarui, dalies „KREDA“ komandos kolektyvo lauks ne Džedos mieste, kuriame bus duotas lenktynių startas, bet už kelių tūkstančių kilometrų nuo jo – Dubajuje, iš kurio visa technika sausumos keliais turės būti transportuojama į Saudo Arabiją. Iššūkis bus ne tik pasiekti sieną, bet ir sėkmingai ją kirsti, nes situacija prie į saviizoliaciją save pasiuntusios valstybės išorinių sienų - lieka paslaptimi.