Šeštadienį ant Žvelgaičio kalno Joniškio rajone atgimė beveik 700 metų praeitis — tragiška ir kartu lietuvių didvyriškumą liudijanti Pilėnų istorija. Apie šimtas choristų, operos dainininkų ir orkestro muzikantų Žagarės vyšnių festivalyje atliko kompoziciją pagal Vytauto Klovos operą „Pilėnai“. Ši opera pirmą kartą Žagarėje buvo parodyta prieš 46-erius metus.
Minios žiūrovų
Šešta valanda vakaro. Ant Žvelgaičio kalnio šlaito — minia žmonių; patys žagariečiai sako, kad daugiau žmonių atvyko tik prieš devynerius metus į 800 metų miesto jubiliejų.
Piliakalnio papėdėje išsirikiuoja Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, chorinio dainavimo mokyklos “Liepaitės“ merginų choras, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, solistai. Apie šimtą operos dalyvių. Į priekį atjoja du raiteliai, kurių vienas neša Žagarės vėliavą. Užgroja orkestras ir kolona, lydima plojimų, žygiuoja scenos link. Muzikinė kompozicija pagal Vytauto Klovos operą “Pilėnai“ prasideda daina “Lietuva brangi“, kurią visi dalyviai ir žiūrovai darniai gieda atsistoję. Vėliau užbaigs šventę giesme “Lietuviais esame mes gimę“.
Neplanuotas ugnies šokis
Senoviniais lino, žvėrių kailių rūbais vilkintys eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ ir gyvosios istorijos klubo “Kovarnis“ nariai deglais įžiebia tris laužus. Užsidega ir sausa žolė. Keli vyrai ilgomis šakomis plaka liepsnas gesindami. Tai — neplanuota.
Scenoje nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Gintaras Liaugminas traukia Ūdrio ariją „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom...“ Jam pritaria žiūrovų choras — gavę programėles su dainų tekstais žmonės įsijungia į kuriamą reginį. Joniškietė operos ir baleto teatro artistė Sofija Jonaitytė perduoda dirigentų Vytauto Viržonio ir Margaritos Dvarionaitės linkėjimus. Jie kažkada dirigavo Žagarėje operoms “Pilėnai“ ir “Dalia“. S. Jonaitytė atlieka Eglės ariją iš “Pilėnų“, ją keičia Kauno muzikinio teatro solistas Tomas Vaitkus. “Dul-dul-dul-dul dūdelė, graži mano mergelė“, — traukia visa minia. Kai suskamba Vytauto Kernagio sukurta “Mūsų dienos kaip šventė“, pasigirsta šūksniai: “Pakartot, pakartot!“
Beveik pusantros valandos muzikinė kompozicija prabėga kaip akimirka. Joniškietis aktorius Mindaugas Ancevičius skelbia pabaigą. Ąžuolo lapų vainikais papuošiami solistai, kolektyvų vadovai, kraštietis kompozitorius Algimantas Raudonikis, dėkojama renginio pagrindinei organizatorei Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausiajai kraštotvarkininkei Giedrei Rakštienei. Žmonės neskuba skirstytis, būriuojasi, susėda po medžiais pasidalyti įspūdžiais, pasikalbėti su pažįstamais ir seniai matytais bičiuliais. Kiti eina pasižvalgyti po senuosius amatus ir karybą demonstruojančių klubų „Pajauta“ bei “Kovarnis“ kiemelį.
„Pilėnams“ nesutrukdė smarkus vėjas
Į šventę negalėjęs atvykti dirigentas profesorius Vytautas Viržonis apie pirmosios operos „Pilėnai“ keliones po Lietuvą parašė laiške organizatoriams: “Kai į Žagarę atvažiavome su “Pilėnais“, pūtė labai stiprus vėjas, tad diriguojant teko viena ranka laikyti natas. Spektakliui baigiantis vėjas nurimo ir po įspūdingo finalo žiūrovai sukėlė ovacijas. Pagrindinį Margirio vaidmenį atliko Jonas Stasiūnas, o spektaklis vyko Joninių išvakarėse, tad visi buvome pakviesti į Joniškį švęsti Joninių ir vaišintis puikiuoju alumi“.
Festivalis truko tris dienas
Opera — dalis Žagarės vyšnių festivalio, kuris čia truko tris dienas: vyko įvairūs literatūriniai, muzikiniai renginiai, sporto varžybos, žirgų čempionatas, demonstruoti senoviniai amatai, senovės karyba.
Šventė surengta trečią kartą. Idėja organizuoti vyšnių festivalį prieš trejus metus kilo tada Žagarėje gyvenusiai Sarai Rabagliati iš Didžiosios Britanijos. Jai padėjo vietos bendruomenė „Veidė“, sporto klubas “Žvelgaitis“, Žagarės kutlrūos centras, Baltijos Hanoverio žirgų augintojų asociacija ir kiti. Šventė kasmet sulaukia daug svečių iš visos Lietuvos.
Loreta Ripskytė
