„Klauskite mūsų kineziterapeuto Jurijaus Vaščenkovo, jis geriau paaiškins“, - pasiūlė baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 1000 m distancijos finalo, kuriame Lietuvos dvivietė iškovojo penktąją vietą.
Ant abiejų sportininkų krūtinės raudonavo nematytas ornamentas, panašus į groteles. „Tai – akupunktūrinio pleistro paliktos žymės. Jo paviršius aštrus“, - paaiškino Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutas J.Vaščenkovas.
Individualiai testuojant nustatomas kiekvieno sportininko pajėgumas. Jei randamas funkcinis nepakankamumas, pieš pat startą atliekama biologiškai aktyvių zonų stimuliacija siekiant, kad varžybų metu atletai 100 proc. pasinaudotų savo galimybėmis.
„Kai tuos aktyvius taškus suaktyviname, ant jų dar klijuojame pleistrą, kad aktyvacija tęstųsi, biologinės energijos cirkuliacija būtų maksimali. Priklausomai nuo individualių problemų ar funkcijos nepakankamumų, kiekvienam žmogui veikiamos skirtingos sritys. Ir prieš pat startą aktyviname tas vietas, kuriose pastebime funkcijos nepakankamumą. Realiai tai prideda jėgų, ištvermės, galimybių fiziškai dirbti ir atlaikyti krūvį. Tai tarsi momentinis organizmo akseleravimas, savotiškas turbinos įjungimas“, - dėstė J.Vaščenkovas.
Anot patyrusio specialisto, ši metodika nėra nauja. Tik jos taikymas ir individualaus pritaikymo galimybės yra nauji.
Paklaustas, ar ne profesionaliam sportininkui tai padėtų peržengti savo galimybių ribas, J.Vaščenkovas šyptelėjo: „Olimpinio medalio tikrai nelaimėtumėte. Nes neįmanoma net naudojant šią metodiką peržengti savo galimybių. Tik pasiekiame, kad organizmas tuo metu veiktų maksimaliai gerai, kad visi raumenys būtų funkcionalūs.
Organizmą veikia įvairūs veiksniai. Suvalgyti pusryčiai, kieno nors žodžiai, jaudulys, saulės kaitra. Yra labai daug dalykų, veikiančių būseną čia ir dabar. Ji jau po dešimties minučių gali pasikeisti. O biologiškai aktyvių zonų stimuliacija padeda sutelki energiją ir optimizuoti kūną maksimaliam krūviui. Jos veikimas trunka priklausomai nuo žmogaus. Gali būti ir labai ilgas, jei neatsiranda kitų dirgiklių. Bet jei kažkas nutiks – susižalos ar viršys kūno prisitaikymo galimybes, viskas keisis.“
Marius Grinbergas, sportas.info
