Investuotojai iš Vokietijos netoli Šiaulių planuoja statyti pirmąją šalyje saulės jėgainę ant uždaryto Kairių sąvartyno kaupo. Išgauta elektros energija būtų parduodama į bendrą tinklą. Apie 30 milijonų litų investicijos atsipirktų per dešimt metų.
Investuotojai nesnaudžia
Idėją siūlo Šiauliuose įsikūrusi antrinė vokiečių inžinierių įmonė.
„Vokietijoje saulės energija yra ypač populiari, didelis dėmesys skiriamas energetinei šalies nepriklausomybei“,– sakė inžinierių biuro Šiauliuose direktoriaus pavaduotoja Sonata Aleksandravičienė. Vokietijoje uždengti sąvartynai jau seniai naudojami saulės jėgainėms statyti.
Per darbinį susitikimą potencialūs investuotojai susidomėjo pasiūlyta galimybe statyti saulės jėgainę ant Kairių sąvartyno kaupo. „Kadangi dirbame Šiauliuose, tai ir investuotojus čia pakvietėme,"– šypsojosi S. Aleksandravičienė.
Uždarytų sąvartynų kaupus panaudoti saulės energijai gaminti planuoja ir kitų Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrai, jei Šiauliuose rengiama galimybių studija pateisins lūkesčius.
Priimtas sprendimas atlikti pilotinius bandymus, kad investuotojas galėtų įvertinti, koks saulės aktyvumas čia vyrauja. Galutinio sprendimo pradėti montuoti įrangą dar nėra.
Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad esant optimaliam jėgainės pajėgumui, kai geriausiai panaudojamos kaupo saulėtosios pusės, elektrinės kaštai siektų apie 30 milijonų litų, o pajamos už parduotą į bendrą tinklą elektros energiją viršytų 3 milijonus litų per metus
Saulės užtenka
„Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras privalo nuolat prižiūrėti uždarytą Kairių sąvartyną, o tai nemažai kainuoja. Iškilus jėgainei šie rūpesčiai nebekamuotų, nes juos perimtų elektrinės statytojai“,– aiškino S. Aleksandravičienė.
ŠRATC gautų pajamų ir iš sklypo nuomos.
Esą gyventojams saulės jėgainė ant sąvartyno kaupo būtų pavyzdys, kokių rezultatų galima pasiekti gerai tvarkantis.
Uždarytas Kairių sąvartynas siejamas ir su nelabai sėkminga dujų iš kaupo išgavimo istorija. S. Aleksandravičienė, aiškina, kad tai – skirtingi dalykai. Dujos susidarančios iš atliekų, kauptų ilgus metus. Dujos gaminasi tik tam tikrą laiką, o vėliau baigiasi. Saulės energijos ištekliai – neišsemiami.
„Žinoma, saulės energijos intensyvumas priklauso nuo metų laiko. Bet net apniukusią dieną būna pliūpsnių, kai pasigamina daugiau energijos nei saulėtą dieną“,– sakė S. Aleksandravičienė.
Irena BUDRIENĖ