Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, nesulaukęs Etikos ir procedūrų komisijos išvados, ar priimant vadinamąjį Liustracijos įstatymą buvo pažeistos procedūros, perdavė jį pasirašyti prezidentui.
"Pasirašiau paprastai, iš kairės į dešinę. (...) Niekas išvadų dėl pažeidimų nepateikė, aš pats savo atsakymą buvau davęs, kad aš ten pažeidimų nematau", - žurnalistams penktadienį sakė Seimo vadovas.
V.Muntianas buvo paprašęs Seimo etikos sargų išvadų, ar vadinamasis Liustracijos įstatymas, apibrėžiantis rezervo karininko sąvoką ir įpareigojantis juos įtraukti į specialią įskaitą, parlamente buvo priimtas laikantis Seimo Statuto reikalavimų.
Spalio 18-ąją į Seimo vadovą kreipėsi 30 parlamentarų prašydami stabdyti naujo Liustracijos įstatymo įsigaliojimą.
Kreipimesi į Seimo pirmininką buvo pažymima, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iki pat balsavimo nepateikė iki galo suredaguotos įstatymo projekto versijos. Taip pat pastebima, kad Seimo Teisės departamento išvada buvo pateikta jau prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui, kai tuo tarpu Seimo Statutas reikalauja, kad tai būtų padaryta ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki posėdžio.
Be to, teigiama, kad Teisės departamento išvadose pateiktos rimtos pastabos, leidžiančios abejoti, ar projektas neprieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai.
Galiausiai, Seimo pirmininkui adresuotą raštą pasirašę 30 Seimo narių atkreipė dėmesį į tai, kad balsavime dalyvavo tik 65 parlamentarai, tuo metu salėje turėjo būti ne mažiau nei 71 seimūnas.
Reaguodamas į šį prašymą, Seimo pirmininkas, užuot perdavęs naująjį įstatymą pasirašyti prezidentui, nurodė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai ištirti parlamentarų pastabas dėl galimų procedūrinių pažeidimų jį priimant, tačiau pats pabrėžė nematantis jokių pažeidimų.
Pagal Seimo Statutą, gavusi prašymą Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
Tačiau šiuo metu Etikos komisija yra neveiksni, nes joje iš 12 narių realiai liko tik 3, tuo tarpu komisijos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau nei 7 žmonės.
Etikos komisija pradėjo byrėti, kai Seimui praėjusią savaitę dėl skandalingo vojažo į Maskvą nepavyko atstatydinti komisijos vadovės darbietės Romualdos Kšanienės. Apie pasitraukimą paskelbus 9 komisijos nariams, joje be R.Knašienės liko jos bendrapartietis Manfredas Žymantas ir liberaldemokratas Remigijus Ačas.
Nesant kvorumo komisija neapsvarstė Seimo pirmininko prašymo, todėl V.Muntianas penktadienį perdavė jį pasirašyti prezidentui Valdui Adamkui.
Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėtų būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui "jautrias" pareigas.
Įstatymas, dėl kurio į V.Muntianą kreipėsi parlamentarai, skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.
