Šeštadienį prie įvairių vandens telkinių žuvis gaudė žvejai, o juos – aplinkosaugininkai. Visoje Lietuvoje buvo vykdomas reidas, ar poledinės žūklės mėgėjai turi apsaugos priemones ir leidimus žvejoti.
Didžiausias rūpestis – brakonieriai
Šeštadienį prie įvairių vandens telkinių žvejai negalėjo ramiai žvejoti. Visoje Lietuvoje aplinkosaugininkai vykdė reidą, ar poledinės žūklės mėgėjai turi apsaugos priemones ir leidimus.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui priklausančioje teritorijoje buvo patikrinta per trisdešimt žvejybos vietų. Nors apie savaitgalio reidą buvo informuojama visą savaitę, atsirado ir tokių poledinės žūklės mėgėjų, kurie neturėjo nei leidimų žvejoti, nei kablių, skirtų išlipti ant ledo jam įlūžus.
Priėmus įstatymą, verčiantį žvejus pasirūpinti saugumo priemonėmis ant ledo, parduotuvėse pritrūko specialių smaigų. Todėl žvejai nebuvo baudžiami.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, visoje Lietuvoje organizuoti reidai buvo daugiau prevencinė priemonė. Jos tikslas – atkreipti žvejų dėmesį, kad būtina turėti leidimus žvejoti ir specialius smaigus lipti ant ledo.
„Visą savaitę buvo informuojama apie šį reidą, todėl žvejams tikrai buvo laiko pasirūpinti ir leidimais, ir specialiais kabliais. Nors kai kurie abejoja šių kablių patikimumu, jeigu nors viena gyvybė bus išgelbėta, tai jau bus laimėjimas. Tai prevencinė priemonė, už kablių neturėjimą tikrai nebausime, bet paprašysime nulipti nuo ledo ir kitąsyk įsigyti apsaugos priemonę“, – „Sekundei“ teigė V. Jakštas.
Pasak jo, šiemet tokių patikrinimų žvejai sulauks ir daugiau. Šių metų vienas iš prioritetų, V. Jakšto teigimu, kad būtų mažiau brakonieriavimo atvejų, kad kuo daugiau žvejų įsigytų leidimus ir žvejotų tik leidžiamais žvejybos įrankiais.
„Kovoti su brakonieriavimu padės ir naujas įstatymas, draudžiantis prekiauti tinklais. Nors tai yra brakonieriavimo įrankis, bet juo buvo galima laisvai prekiauti. Aišku, tai nereiškia, kad norintieji neras, kur jų įsigyti, bet nusipirkti bus daug sunkiau“, – teigė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Savaitgalį vykusio reido vienas iš tikslų – dialogas su žvejais. Pasak V. Jakšto, aplinkosaugininkai nuolat bendradarbiauja su medžiotojų ir žvejų draugijomis, nes gaudyti brakonierius turi būti suinteresuoti visi. Medžiotojų ir žvejų draugijos turi pasirūpinti ne tik jiems skirtų naudotis vandens telkinių priežiūra, bet ir apsauga.
„Gaudyti brakonierius turi būti ne tik aplinkos apsaugos inspektorių, bet ir pačių žvejų darbas. Medžiotojų ir žvejų draugijų prievolė – užtikrinti, kad būtų žvejojama legaliai, o mes galime jiems padėti“, – kalbėjo V. Jakštas.
Siūlo gamintis patiems
Naujose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodyta, kad ant ledo be specialių smaigų lipti draudžiama. Nepaisantiesiems šio draudimo gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų.
Šių pataisų iniciatoriai teigia, kad įtikinėjimai ir perspėjimai, jog ledas plonas ir lipti ant jo nesaugu, ne visuomet paveikia. Todėl kasmet neišvengiama poledinės žūklės mėgėjų žūčių.
Paskelbus šią naujovę, žvejai užplūdo žūklės prekių parduotuves. Praėjusios savaitės pabaigoje rasti nusipirkti smaigus buvo sunkiai įmanoma misija, o išaugusia prekyba džiaugėsi atsuktuvų ir ylų pardavėjai.
Žūklės reikmenų parduotuvės „Kotas“ vadovas Julius Šlimas teigė, kad jau pusantros savaitės nebėra pirkti smaigų. Žvejai juos tiesiog masiškai šluoja iš lentynų, o didmenininkai nespėja aprūpinti visų parduotuvių. Todėl žvejams tiesiog patariama, kaip pasigaminti smaigus patiems.
Pasak J. Šlimo, taisyklėse nėra nurodyta, kokie turi būti kabliai, todėl juos nesunku pasigaminti patiems.
„Kadangi nėra niekur reglamentuota, kaip turi atrodyti smaigai, juos galima pasidaryti. Nors jie nebrangūs – kainuoja nuo 9 iki 20 litų, bet kol neturime parduoti, siūlome savadarbius. Tam tereikia atsuktuvuose išgręžti skylutes ir perverti virve. Nieko sudėtingo“, – patarė parduotuvės vedėjas.
Pats jau daug metų savaitgalius leidžiantis su meškere J. Šlimas įsitikinęs, kad žmonės sukruto pirkti smaigus tik todėl, kad už jų neturėjimą gali būti baudžiami, o ne dėl to, kad susirūpino savo saugumu. Pasak parduotuvės vadovo, rūpestingieji tokius smaigus nešasi ant ledo jau septynerius aštuonerius metus.
„Seniai reikėjo taip tokių taisyklių. Kiek nelaimių vien dėl to, kad nebuvo tinkamai apsirūpinta saugumo priemonėmis. Aš pats prieš septynerius metus buvau įkritęs į eketę. Draugai buvo toli, tikrai nebūtų spėję pagelbėti. Aišku, buvau apsirengęs neskęstantį kostiumą, turėjau kablius ir iš karto išsiropščiau. Norint, kad smaigai padėtų, juos reikia laikyti ne žvejybos dėžėje už trisdešimt metrų, o ant kaklo, kaip kad vaikai nešioja pirštines. Kad poledinė žūklė nevirstų tragedija, žmonės turi saugotis patys“, – įsitikinęs J. Šlimas. Nelipti ant plono ledo
Parduotuvėje „Romada“ taip pat jau daugiau kaip savaitė nėra pirkti smaigų. Šios parduotuvės atstovas Mindaugas teigė, jog visi jie išpirkti per dvi dienas. Nors šios prekės užsakytos prieš porą savaičių, kol kas jų nesulaukta.
Mindaugas abejoja, ar tokia priemonė bus veiksminga. Anot žvejo, svarbiausia vadovautis protu ir nelipti ant ledo, kai oro temperatūra yra pliusinė ar artima nuliui.
„Žvejoju jau daug metų, bet dar neteko matyti, kad kas iš žvejų neštųsi smaigus. Manau, kad pirmiausia reikia vadovautis protingumo principu – nelipti ant netvirto ledo. Taip pat svarbu pažinti ežerą ir įkritus nepanikuoti, ne rankomis remtis į ledą, o gultis ant nugaros ir bandyti kojomis stumtis“, – patarė Mindaugas.
Jo manymu, kiekvienas skirtingai reaguoja į kritines situacijas, todėl vieniems smaigai tikrai gali padėti, o kitiems – ne. Profesionalūs žvejai būna apsirūpinę ir neskęstančiais kostiumais, bet net ir šie negarantuoja, kad iš žvejybos grįši į namus.
„Pernai Molėtuose nuskendo trys žvejai. Nors ir buvo su neskęstančiais kostiumais, bet išsiropšti ant ledo neužteko jėgų, tiesiog sušalo belaukdami pagalbos. Kiekvienas žmogus individualus ir į situaciją reaguoja skirtingai, reikia tikėtis, kad smaigai padės įlūžus, bet svarbiausia, manyčiau, prieš lipant ant ledo gerai įvertinti situaciją“, – kalbėjo Mindaugas.
Svarbiausia – neišsigąsti
Šeštadienį oras poledinei žūklei buvo ypač tinkamas, tačiau Panevėžio rajono telkiniuose sutikti žveją buvo retenybė. Anot žvejų, vieni mėgėjai patraukė į Kupiškio vandenis, kiti – į Kuršių marias, nes čia prasidėjo tikroji stintų „medžioklė“, dar kiti net nevyniojo savo meškerių – ne kibimo metas.
Aplinkosaugininkai Panevėžio apskrityje šeštadienį ant ledo sutiko 87 poledinės žūklės mėgėjus, iš jų 31 neturėjo smaigų. Panevėžio mieste ir rajone buvo patikrinta 14 žvejų, iš jų tik penki turėjo specialius kablius. Tačiau daugelio jų smaigai – ne pirktiniai, o pačių daryti. Panevėžio aplinkosaugininkai pirkti smaigų taip pat nerado, todėl jų važiavo net į sostinę.
Kaip teigė ant Lėvens upės ledo už Karsakiškio žvejojęs Aleksandras, apie tai, kad dabar reikia turėti smaigus, kažkur viena ausimi lyg ir girdėjęs, bet nespėjęs įsigyti, nes žvejoti susiruošęs spontaniškai, pirmą kartą šią žiemą. Tik, deja, niekas nekibo.
„Specialiai nesiruošiau, turėjau laisvą dieną, maniau, reikia ją tinkamai išnaudoti, todėl ir atvykau pasižiūrėti, kaip kimba. Laikraščių neskaitau, todėl negirdėjau, kad jau privalu turėti tuos kablius, kažkas lyg ir sakė, bet praleidau tą informaciją pro ausis“, – teisinosi vyras. Tačiau aplinkosaugininkams parodė, kad nešiojasi ir žirkles, ir peilius, kurie galėtų atstoti smaigus, bet prisipažino nelabai tikintis, kad tokie dalykai galėtų apsaugoti.
„Visi „ribokai“ yra truputį kvaili, todėl ir lipa ant ne visada saugaus ledo. Abejoju, ar tie kabliai galėtų kuo padėti, čia daugiau formalumas. Properšas labai sunku pamatyti ir patyrusiems poledinės žūklės mėgėjams. Apsisaugoti nuo to negali. Svarbiausia yra neišsigąsti ir nesupanikuoti, nes dėl to išgąsčio viskas ir atsitinka“, – mano Aleksandras.
Jis pats kažkada Nidoje buvo paniręs po ledu, bet išsikapanojo pats.
Nei žvyno, nei uodegos
Toje pačioje upėje susiruošę žvejoti trys vyrai aplinkosaugininkų buvo sučiupti – neturėjo nei smaigų, nei leidimų. Jie teisinosi, kad parduotuvėse nebelikę smaigų, o ir atsuktuvai, iš kurių būtų galima juos pasigaminti, tiesiog iššluoti.
„Žuvies nepagavom, niekas nekimba, tik aplinkosaugininkai mus pagavo. Tų specialių kablių niekur neradom, nusipirkom keturis atsuktuvus, perjuosėm virvele, ir viskas. Bet ir tų pačių, kad būtų neslystančiom rankenom, neradom, tik tokius mažiukus įsigijom, bet vis geriau nei nieko“, – kalbėjo vyrai.
Draugą su sūnumi atvežęs Raimundas tvirtino, kad smaigai gal ir geras dalykas, bet įkritus į ledinį vandenį jų ieškoti kišenėse nebūtų patogu.
„Murkt po ledu, ir jau po penkių sekundžių tave sutraukia, tada rankų nekiši po ledu ir neieškosi, kur tie smaigai. Žvejoti ant ledo reikia važiuoti ne vienam, kai matai, kad kas nors skęsta, gali paduoti kad ir grąžtą, tikrai ištrauksi“, – mano Raimundas.
Tačiau vyrai prieš aplinkosaugininkus buvo priversti raudonuoti ne dėl savadarbių smaigų, o todėl, kad neturėjo žvejo bilieto. Žvejai teisinosi, kad pakeista leidimų išdavimo tvarka labai nepatogi. Nors leidimą galima įsigyti ir internetu, net ir jaunam žmogui tai padaryti gana sudėtinga.
„Seniau, būdavo, nuvažiavai į žūklės prekių parduotuvę ir įsigijai bilietą, o dabar jeigu sumąstei kokiai valandai pažvejoti, esi priverstas tai daryti nelegaliai. Tokios paslaugos galėtų būti teikiamos kad ir degalinėse. Atvažiavai į bet kurią ir nusipirkai kaip autobuso bilietėlį, paprasta ir patogu. Dabar bandėme nusipirkti internetu, bet niekaip neišėjo, jeigu jau jaunam žmogui nepavyko, tai ką kalbėti apie vyresnius. Jeigu per vargus ir pasisektų nusipirkti internetu, neturėdamas spausdintuvo negalėtum atsispausdinti“, – pateisinamas priežastis vardijo nelegaliai žvejojantieji.
Poledinės žūklės mėgėjai žuvies taip ir nepagavo, todėl aplinkosaugininkai baudos neskyrė. Per reidą visoje apskrityje buvo nustatyta dešimt žvejų, iš jų penki Panevėžio mieste ir rajone, kurie neturėjo leidimų žvejybai. Baudas gavo trys žvejai, kurie ne tik nebuvo įsigiję leidimų, bet ir žvejojo neleistinais įrankiais ar buvo pagavę nemažai žuvies.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
