Alė Sima
Dauguma lietuvių žino, kad riebalai kenkia sveikatai, tačiau vis tiek maitinasi nesveikai. Todėl širdies ir kraujagyslių ligomis serga net tris kartus dažniau nei vakariečiai.
Miršta netikėtai
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigė, kad kasmet mūsų šalyje nuo širdies ir kraujotakos ligų miršta du kartus daugiau žmonių nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse. 2012 m. kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių liga.
„Bėda ta, kad dauguma vyrų ir daugiau kaip pusė moterų apie tai, kad jų širdis ir kraujagyslės nesveikos, sužino tik tada, kai patiria insultą arba infarktą. Liga žmones pakerta be jokių perspėjimo ženklų, nors pagrindinę ligos priežastį buvo galima įveikti“, – tvirtino prof. Ž.Petrulionienė ir pridūrė: „Kasdien vien nuo miokardo infarkto miršta 20 žmonių.“
Kraujas kaip grietinė
Aterosklerozė – kraujagyslių susiaurėjimas – yra svarbiausia infarkto arba insulto priežastis. Medikų teigimu, yra trys pagrindiniai rizikos veiksniai, dėl kurių susiaurėja kraujagyslės: padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas ir pakilęs kraujospūdis.
Pasak kardiologės, net 8 iš 10 vidutinio amžiaus lietuvių kraujyje cholesterolio kiekis padidėjęs. Jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, kol galiausiai jas užkemša. Tada gyvybiškai svarbūs organai negauna maisto, deguonies ir žūva. Jei užsikemša širdies kraujagyslė, išsivysto infarktas, jei užsikemša galvos smegenų kraujagyslė, ištinka insultas.
„Žmonių, kurie nesveikai maitinasi, kraujas – tarsi riebi grietinė. Laboratoriniams tyrimams paėmus tokio kraujo, riebalus galima pamatyti plika akimi, jie nusistoja virš kraujo“, – aiškino Lietuvos širdies asociacijos prezidentė. Žmonės cholesterolio kiekį kraujyje turėtų išsitirti kuo anksčiau ir kuo anksčiau pradėti jį reguliuoti. „Dėmesį pirmiausia turėtų atkreipti tie gyventojai, kurių šeimų nariai yra anksti mirę nuo infarkto ar insulto, mat jie gali būti paveldėję polinkį kraujagyslėse kauptis cholesteroliui, – teigė gydytoja. – Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, šį tyrimą turėtų atlikti visi vyresni nei 40 metų vyrai bei vyresnės negu 50 metų moterys. Sulaukus tokio amžiaus, smarkiai padidėja rizika susirgti širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.“
Nesitikrina sveikatos
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas, pristatydamas tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktą visuomenės nuomonės tyrimą, pabrėžė, kad maždaug pusė žmonių paskutinį kartą cholesterolio kiekį kraujyje tikrinosi prieš penkerius metus ar visai jo nesitikrino. „Žmonės, sulaukę 50 metų, cholesterolio kiekį turėtų pasitikrinti kasmet, tačiau apklausa parodė, kad Lietuvoje tik trečdalis laikosi šios rekomendacijos“, – teigė specialistas.
Beje, vyrai tikrinasi daug rečiau nei moterys, nors rizika susirgti jiems kyla dešimčia metų anksčiau nei moterims, – nuo 45-erių. O minėto tyrimo duomenys rodo, kad vyrams dažniau nei moterims nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolio kiekio nesitikrina apie 55 proc. vyrų ir tik 34 proc. moterų.
Prasti įpročiai
„Ligų priežasčių reikėtų ieškoti mūsų mitybos įpročiuose. Gyventojų apklausa parodė, kad jie yra įsitikinę, jog valgo neriebiai, nors jų vartojami produktai, kuriuos jie išvardijo, rodo, jog jų valgomas maistas labai riebus. Žmonės gausiai valgo maisto, kuriame yra gyvūninių riebalų: grietinės, sviesto, kiaulienos, fermentinio sūrio, kiaušinių. Beje, vyrai pripažįsta valgantys daug riebiau nei moterys, o tikrinasi cholesterolio kiekį rečiau, tad ir serga dažniau“, – tyrimo duomenis komentavo prof. R.Stukas.
Medikas atkreipė dėmesį į vieną paradoksą Lietuvos: žmonės pripažįsta, kad cholesterolis turi įtakos sveikatai: 78 proc. vyrų ir 85 proc. moterų sutinka, kad jis didina riziką susirgti. Tačiau jie vis tiek aiškina, jog maisto produktus renkasi labiau pagal kainą ir skonį nei pagal naudą sveikatai. Vyrams ypač svarbus skonis, o moterims – skonis ir sveikumas vienodai.
Ligos dėl mitybos
Prof. Ž.Petrulionienė pabrėžė, kad šalyse, kur žmonės valgo daug gyvūninių riebalų, aterosklerozė progresuoja daug greičiau. Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažiau valgyti riebalų, ypač gyvūninių, – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų gaunamų riebalų kiekio. Vietoje gyvūninių riebalų turtingų produktų būtina rinktis produktus, kuriuose gausu būtinųjų polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, t. y. vietoje riebios kiaulienos valgyti žuvų, sėklų, daržovių. Be to, svarbu valgyti daugiau vaisių ir daržovių ir kuo dažniau judėti. Suderinus mitybą ir daugiau judant, kraujyje mažėja blogojo cholesterolio ir daugėja gerojo, mažėja krešulių susidarymo kraujagyslėse rizika. Kas yra cholesterolis?
• Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose mūsų kūno ląstelėse. Jo pasigamina organizmas, be to, jo gauname su maistu. • Cholesterolis formuoja ląstelių sieneles, būtinas tam tikriems hormonams gaminti ir vitaminams sintetinti, padeda tinkamai veikti virškinimo sistemai. • Dėl per didelio cholesterolio kiekio gali padidėti sergamumas širdies ligomis. • Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja kartu su baltymais, sudarydamas junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal tai skiriamas dviejų rūšių cholesterolis: – didelio tankio lipoproteinas (DTL) – „gerasis“ cholesterolis. Svarbiausia jo funkcija – paimti iš periferinių audinių cholesterolį, neleisti jam kauptis arterijų sienelėse ir nugabenti į kepenis, kur jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo. „Gerasis“ cholesterolis gaminamas kepenyse. Jo atsiras daugiau, jei bus valgoma daugiau vaisių, daržovių, augalinių aliejų, žuvies, dažniau judama. – mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis. Jis perneša cholesterolį iš kepenų į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Kraujagyslėse cholesterolis pradeda kauptis, todėl kraujagyslės siaurėja, susidaro krešulių, kyla grėsmė patirti infarktą arba insultą. „Blogasis“ cholesterolis į organizmą patenka su maistu. Jo yra riebioje mėsoje, riebiuose pieno ir kituose gyvūniniuose produktuose.
